Kažkaip dažnai tenka išgirsti pasisakymus a la "man gėda būti lietuviu", "visi lietuviai - kiaulės" ir pan.. Nesuprantu tokių žmonių. Mes juk tikrai turime, kuo didžiuotis.
Todėl noriu užvesti visiškai pozityvią temą - kuo mes esame išskirtiniai, kodėl mes esame ypatingi, kodėl mums verta tikėti savimi, kodėl turi būti gera, galint pasakyti - "Aš - LIETUVIS!"
Iš anksto noriu pasakyti - šiuo atveju negatyvios kritikos (kur kalbama belenkas neigiamo) priimti nesiruošiu. Ne dėl to, kad jausčiausi teisus, o dėl to, kad siekiu kartu su jumis SUKURTI o ne paneigti mūsų gerą įvaizdį.
Ir dar, noriu pabrėžti - man sąvoka "lietuvis" - tai daugiau, nei užrašas pase ar kalba. Manau, kad tai - tiesiog savivoka. Todėl, jei esate rusas, lenkas, žydas ar čečėnas - pagalvokite, kuo jūs gailte didžiuotis, sakydami "aš gyvenu čia, čia mano Tėvynė, aš - LIETUVIS"? O gal tada jūs tikrai lietuvis?
Taigi, pirmiausiai gal pradėsiu nuo to, ką pats manau apie Lietuvą ir lietuvius, norėtųsi tokių ypatingų mūsų savybių išgirsti ir iš kitų.
-------------
Lietuviai - viena iš seniausių Europos tautų, turinti kalbą ir papročius, kuriems jau ne vienas tūkstantmetis. Ar daug tokių tautų Europoje? Nežinau. Gal graikai... Gal kai kurios iš skandinavų tautų. Tačiau žinau, kad tradiciškoji Britanija susikūrė savo anglų kalbą tik XVIIa., kai lietuviai kalbėjo lietuviškai dar tais laikais, kai Kristus nebuvo gimęs.
Lietuvos Didžioji kunigaikštystė - tai jau praeitis, bet mes ją paveldėjome, ji vis dar gyva mūsų tautos atmintyje. Mes buvome vienintelė imperija, kurią okupuotosios šalys iki šiol prisimena kaip geradarę - mūsų protėvių dėka suklestėjo "užgrobtos" šalys ir miestai. Ir mūsų imperija buvo toji jėga, kuri išgelbėjo Europą nuo totorių - Lietuvai jie netgi mokėjo duoklę.
Ko verta jau tai, kad Lietuvos istoriją bando nusavinti ir Rusija, ir Lenkija, ir Baltarusija? Pastarieji net kuria teorijas apie tai, kad baltarusiai - tai ir buvo "tikrieji" lietuviai. Jie tikrai norėtų būti mumis, jie mato, kad būti lietuviu - tai garbė.
O ko verta tai, kad lenkiškiausi lenkų karaliai ir valdovai - ištisai lietuviai? O Austrijos-Vengrijos, Vokietijos, Rusijos imperatorių šeimos kilusios iš Gediminaičių bei Jogailaičių. Nors ką ten valdovai... Rusijos imperijos kūrėja Jekaterina Pirmoji (Aleksejevna) - lietuvių kaimietė Morta Skavronskaitė, kuri, netyčiukais tapusi kažkokio rusų didiko tarnaite, pradėjo sukti tokias tarptautines politines aferas, kad apie jas sužinojęs Petras Pirmasis išvijo savo žmoną, kad tik galėtų vadovauti šaliai kartu su ta kaimo bobele.
Vertinant Lietuvos istoriją iki pat Abiejų Tautų Respublikos padalijimų, matosi, kad lietuviai savo įtaką išplėtė į aplinkines šalis tiek smarkiai, kad neformali, tiesiog lietuvių valdoma Lietuvos "imperija" apėmė ne tik Žečpospolitą, bet daugiau, nei pusę Europos. Kas gi įvyko? Ogi lietuvių didikų šeimos, valdančios aplinkines valstybes, išsidalino Lietuvą. Karti didybės pasekmė... Bet yra kuo didžiuotis, ar ne?
Lietuviai turi išskirtinai ilgą kovos dėl nepriklausomybės istoriją: nepriklausomybę praradusi Lietuva beveik du šimtmečius dėl jos kovojo, ir kovotų net ir dabar:
- 1812, per Napoleono Bonaparto kampaniją, Lietuvos bajorai sukilo, siekdami nepriklausomybės nuo Rusijos. Napoleonas ilko labai nepatenkintu - lietuviai iš jo atėmė pergalę.
- 1815 tie patys lietuviai kovojo prieš grįžtančią Rusijos kariuomenę, siekdami išlaikyti nepriklausomybę.
- 1831 mūsų protėviai vėl sukilo, siekdami atsiskirti nuo daugel kart stipresnės Rusijos imperijos. Rusija, numalšinusi šį sukilimą, pradėjo lėtą genocidą.
- 1863-1864 sukilimas - mes vis dar siekėme tapti nepriklausomais. Rusija ėmė vykdyti tikrą genocidą, naikindama ištisus kaimus ir miestelius, o paskui savo akcijas pratęsė iki tol pasaulyje nematyta nutautinimo ir asimiliacijos kampanija.
- 1883 mes vėl ėmėm kilti. Su Basanavičiaus "Aušra" pradėjome tylią kovą, kurią dalinai laimėjome 1904, privertę caro valdžią imtis reformų. Tarp kitko, Rusijos ministras pirmininkas tuo metu - vėl lietuvis Stulpinas (tas pats Stolypinas).
- 1917 vėl ėmėm kovoti, sugebėjome išsilaikyti, kovodami trim frontais: prieš vokiečių bermontininkus, lenkų kariuomenę bei Rusijos komunistų raudonąją armiją.
- 1940 Lietuvą vėl okupavo Rusija. Pažymėtina, kad po mūsų kovų dėl nepriklausomybės ir Vilniaus krašto, Stalinas Lietuvą vertino, kaip vienintelę šalį, galinčią rimtai pasipriešinti jo armijai - šitaip jis nevertino net Suomijos ir Lenkijos. Būtent todėl Lietuvai buvo grąsinama keleriopai didesne karine jėga ir ilgokai (apie pusmetį) bijoma imtis atvirų veiksmų. O jau 1941 lietuviai vėl sukilo ir išvijo sovietų karius, anksčiau, nei Lietuvą užėmė hitlerininkai. O kai užėmė hitlerininkai, lietuviai kovojo ir prieš juos.
- 1944-1958 Po antrojo pasaulinio karo Lietuva tapo ilgiausiai okupantams besipriešinusia šalimi: aktyvios partizanų kovos vyko iki pat 1953-iųjų, kai sovietinė valdžia oficialiai ėmėsi nuolaidų, atsisakiusi minties kolonizuoti mūsų šalį (taip vadinta "amnestija liaudies priešams ir banditams"). Bet kai kurie kovojo dar kelerius metus ir po to. Ką mes gavome - Latvijoje ir Estijoje apie pusę gyventojų greitai sudarė atvykėliai iš Rusijos, o Lietuvoje - jų beveik nebuvo.
- 1990 mes vėl paskelbėme nepriklausomybę. Ir vėl kovojome. Ką pasiekėme? Tapome valstybe, kuri išmušė kertinį akmenį iš sovietų imperijos pamatų, tapome šalimi, pradėjusia naująją - postsovietinę pasaulio erą. Ar daug kas gali pasiskelbti tokio mąsto imperijos griovėjais?
Lietuva iš kitų šalių išsiskiria ir visiškai unikalia kultūrine tradicija: iki pat XIXa. Vilnius buvo kultūrinis visos Europos žydų centras - pastarieji net svajojo apie Lietuvą, kaip apie naująjį Izraelį. Ir, kas įdomiausia, būtent Lietuvoje gyvendami, žydai net susikūrė sau naują kalbą - jidiš.
Lietuva, platinusi slavų žemėse katalikybęė, sugebėjo likti tolerantiška stačiatikiams - rusų sentikiai iki šiol išliko Lietuvos dėka, o Vilniuje iki šiol gyvuoja viena didžiausių pravoslavų sentikių bendruomenių.
Lietuva - pirmoji krikščioniška šalis, sukūrusi savo viduje socialiai integruotas musulmonų bendruomenes. Kas keista - Lietuvoje musulmonai (Krymo totoriai) gyvena šimtmečius, tuo tarpu likusi Europa iš Islamo turi vien problemas. Argi ne unikalu?
Lietuva - bene daugiausiai kalbų mokanti Europos (o gal ir pasaulio?) šalis: dauguma mūsų moka lietuvių ir rusų kalbas, kas antras žemaitis kalba vokiškai, kas antras vilnietis - lenkiškai, o dabar dauguma mūsų jau kalbame ir angliškai. Atrodo, kad mūsų naudojama lietuvių kalba - tai tokia prokalbė, kurią išmokus, kitos kalbos tampa niekais?
Lietuviai (jei jau tiksliai - tai Lietuvos žydai, kurie, tiesą sakant, tais laikais save pilnai identifikavo su lietuviais) sukūrė Kabalą. Taip taip, kabalizmas - lietuviškas išradimas, o didžiausi visų laikų kabalistai gyveno Lietuvoje. Dar ir dabar Lietuvoje yra vienas iš stipriausių pasaulinių kabalizmo centrų.
O dar - lietuviai pirmieji Europoje ėmė kurti reaktyvinio judėjimo teoriją, tuo pačiu tapę kosmonautikos krikštatėviais (K. Simonavičius).
O 1770 lietuvis J.Jakobsonas iš Nesvyžiaus sukūrė vieną pirmųjų pasaulyje skaičiavimo mašinų. Jo darbais daugelis vėlesnių skaičiavimo mašinų kūrėjų rėmėsi net po šimtmečio.
O kas dar keisčiau... Kaip kartą man pasakė vienas lenkų nacionalistas, gyvenantis Lenkijoje: "aš lenkas, kilęs iš lietuvių bajorų, ir Lietuva mano protėvių žemė, todėl man Lenkija - tai Žečpospolita". O kitas lenkų nacionalistas (užkietėjęs, ir pats save taip pristatantis), gyvenantis Vilniuje, man pasakė taip: "Aš lenkas, čia mano Tėvynė - Lietuva. Kodėl šita valdžia į pasą neleidžia įrašyti, kad aš LIETUVOS lenkas?".
O ką jūs galite pasakyti gero apie mūsų šalį? Kokias jūs ypatingas lietuvių asmenybes žinote? Ką ypatingo galite pasakyti apie mūsų istoriją? Kuo mes išskirtiniai, kuo mes dar galime didžiuotis?
Prisijungti
Registruotis
DUK
Ieškoti
