Šiaip, jei rimtai kabinti, žiūrint ilgalaikės perspektyvos, tai tos rentos yra labai neblogas parlamentarų suinteresuotumo didinimo būdas, tik reikia aiškiai įvardinti, koks jų tikslas (šūdmakaroniai apie tai, kad "buvusiems seimo nariams nėra iš ko pragyventi" - netinka) ir padaryti taip, kad jos didintų parlamentarų suinteresuotumą daryti gerus sprendimus.
Kaip jau berods Irma minėjo, būtų gerai, jei jos būtų pririštos prie atlyginimo minimumo arba pragyvenimo vidurkio - tokiu atveju rentiniai būtų suinteresuoti keisti įstatymus taip, kad anas minimumas arba vidurkis ilgainiui kuo labiau augtų. Aš tai pataisyčiau taip, kad renta būtų lygi atlyginimo medianai (arba dviems ar trims), t.y., ne vidurkiui ar minimumui, o dažniausiai pasitaikančiam atlyginimo dydžiui. Ir dar pridėčiau, kad tos rentos būtų mokamos ne iškart, o po kito ("sekančio") seimo kadencijos pabaigos, t.y., kad praeitų dar ketveri metai, kol tuos pinigus gausi. Tada mūsų rentiniai pamąstytų ir apie Lietuvos ekonomikos ilgalaikį kėlimą. O kad būtų dar geriau, tai vertėtų įvesti ir tų rentų priklausomybę nuo valstybės biudžeto deficito, t.y., kad jų dydis būtų proporcingas biudžeto balansui, o iš to atimti (tai labai svarbu) mokesčių, sumokamų visų Lietuvos įmonių, kiekį tenkantį šalies gyventojui, padaugintą iš to paties dydžio, kaip ir medianos koeficientas. Ir, žinoma, apmoketinti tokią rentą, kaip įprastas darbines pajamas. Tai tada gautųsi gera motyvacinė sistema, kuri verstų taupyti biudžeto lėšas, mažinti mokesčius ir didinti gyventojų pajamas. Aš už tokią balsuočiau
Formulė galėtų būti tokia: 3 * Lietuvos atlyginimų mediana * (valstybės pajamos / valstybės išlaidos) - (3 * Lietuvos įmonių mokesčiai, tenkantys gyventojui).