Panašu, kad sukuriamas daiktas, kurį ir suvaldyt ar pažabot sudėtinga.
Štai skatinamas ekologinių ūkių vystymas, už produkciją iš jų supirkimo kainos didesnės, nei iš eilinio ūkio. Bet kyla mintis- kur garantijos, kad tam tikra išauginta produkcija juose nėra GMO hibridas, susidaręs susikryžminimo, apsidulkinimo būdu ar gyvulių penėjimo tokiais produktais rezultatas?
Ar įmanoma tikėti ekologinio ūkio ekologiškumu? [kiek sąžinės turi ekologiškai besitvarkantis ūkininkas? ]O kai kalbama apie pinigus...
Todėl Herkaus Manto klausimas man labai teisingas: kodėl žmogui šiandien- kad ir tvanas po jo?Ir ne tik po jo, bet ir sau pačiam- kiek kenkia, augindamas kuo didesnę morką ar bulvę ,pildamas ant jos, ką tik naujosios technologijos siūlo.
Galvoju, kad didelė problema yra ir pačioje žemėje- ji, esant daugybei gyventojų, yra visiškai nualinta ir nepajėgi be žmogiškojo išmislo užauginti norimą produktą ir dar pelną duoti.
Štai ji ir prievartaujama tokiu būdu. Greičiau ir daugiau!
Mačiau Norfoje pirkti produktą, ant pakučio užrašyta- "Be GMO", tiket/netikėt? Manau pasirinkimo vartotojas neturi . Nepirksi- nevalgysi, nevalgysi- amen.