Aš kažkaip pagalvojau apie kainas, ir netik apie maisto kainas. Ir štai prie kokios išvados priėjau. Paskutinių metų visi gauname sąskaitas už šildymą, karštą vandenį, elektrą, t.t. perkame maistą, pilamės kurą. Palyginus su ankstesniais metais, kainos padidėjo, ir ne tik dėl PVM augimo, bet ir dėl elektros, naftos, akcizų, t.t. Man ir manau dauguma piliečių kildavo nepasitenkinimas: kodėl vyriausybė negali sureguliuoti, pažaboti monopolistų apetito, sumažinti pelno maržą. Yra tokios prekės, kad kiek nekainuotu, juos vistiek pirks: duona, pienas, vanduo, elektra, šiluma, kuras, kava, arbata, cukrus, druska, t.t. mes be jų tiesiog neišgyvensime. Logiškai būtų manyti, kad Vyriausybė, Seimas kažkokių būdų sureguliuotų tas kainas, kad mums, rinkėjams, kurie išrinkome atstovus, kad jie atstovautų MŪSŲ interesus, būtų prieinamos pirmos būtinybės prekės, vaistai, kiti būtini produktai. Bet mūsų išrinkti piliečiai iškarto pradeda elgtis kaip ponai, o mes jų tarnai. Pagrindinis paradoksas yra tas, kad vyriausybei apsimoka kad einamos prekės, be kurių gyventi neįmanoma kainotu kuo brangiau, - juk į biudžetą bus per PVM bus surengta daugiau lėšų. Aniems, sėdimoms aukštai, bus iš ko pasipelnyti. Manau todėl taip vangiai ir vyksta visokie susitarimų tyrimai, nepriimami įstatymai, kurie turėtu mažinti prekybininkų maržą. Juokingiausiai ir kartų baisu kad tai dangstoma "laisvą rinką", nors ES šalyse visa tai yra jau seniai ir ten tokie dalykai komunizmu kažkodėl nesmirda. Todėl Lietuvoje, kaip Stebuklų šalyje duona, pienas, vanduo, elektra, šiluma, kuras, kava, arbata, cukrus, druska, t.t. kainoja brangiau nei ES vidurkis (turiu pažįstamu Olandijoje, Italijoje, Ispanijoje, Vokietijoje tai tam tikrą informaciją turiu).
_________________ http://www.gamintojai.com
|