Tractor, o jei įsakytų ant Hirosimos "mažylį" užmest, kur tolygu įsakymui žudyk visus, Dievas atsirinks, ar ir ten kariai irgi turėjo nevykdyt tokio dalyko ir reikšt savo nuomonę ?

Vat tame ir esmė, kad išties mes patys nežinome. Ir jei reiktų žudyti žmones, toli gražu klausimas, ar tai darytume? O jei darytume, ar tai nereikštų, kad mes ir esam nusikaltėliai, tiesiog bandantys suversti kaltę kitiems - "aš nekaltas, man tik įsakė"?

Iš istorijos žinime, kad netgi naciai neduodavo žudikiškų užduočių savo kariams. Taip, vadai kalti dėl daug ko. Bet eiliniai vykdytojai - irgi. Dėl tos priežasties pas nacius įprasti kariniai padaliniai nedalyvavo, vykdant genocidą, netgi iš viso SS tik viena divizija tam buvo skirta.

Ką galime tarti, apibendrinant mūsų diskursą į nacizmą - ir šiuo Luisos Rinau atveju, nuo mūsų daug kas priklauso. Ir negalime tarti, kad kalta tik valdžia - mes irgi turime mažų mažiausiai kažkaip išreikšti savo poziciją. Išreikšti taip, kad ji atitiktų mūsų įsitikinimus. Nes kitaip net nepabandysime pasipriešinti.

Sutinku, tik vat dėl tos pozicijos išreiškimo... sudėtinga. Aš pavyzdžiui asmeniškai manau (daug teisingiau sakyt spėju), kad šiuo atveju vaikui geriau likti su savo motina (net jei motina išties padarė grubių ir neatleistinų nusižengimų), bet kitavertus aš suprantu (nejausminiai įsitikinimai sako), jog čia yra mano "nuosprendis" iš asmeninių jausmų ir įsitikinimų, kurie gali būti visai neprotingi nežinant konkrečios situacijos smulkmenų ir apie situaciją žinant tik iš šališkos žiniasklaidos. Juolabiau sunku pasakyti iki kiek galima teisint kažkokį visuotinai laikomą nusikaltimą, net padarytą vardan "gerų" (gerų kažkam, blogų kitam) tikslų Kad ir va tie lietuvių moterų su arabais vaikai, atsidūrę pas tėvus, juk vaikam geriau jau būtų likti ten, bet jei tie tėvai savo laiku vaikų nebūtų kaip ir pagrobę, jie tvarkingai ir be jokių įstatymų pažeidimų būtų prisitaikę gyventi ir čia. Kas labiau iš tėvų kaltas - ar tas kuris "nori" traumuot savo vaiką kardinaliais pokyčiais, ar tas kuris savo, kaip ten bebūtų, nusikalstamais veiksmais priverčia, kitą tėvą imtis tokių dalykų

Jei Salies teismai nepriima liaudziai priimtino sprendimo, vadinasi teismai vykdo genocida. Yra tik du keliai is tokios situacijos - arba itikinti priesingai, arba "teisejus ant kuolo". Tuo ir skirias teisingumas nuo teisetumo, kad privaloma uzsitikrinti sprendimu legitimuma. Ir uzsitikrinti ne popieriumi, o pilieciu palaikymu.
Kodel visi po siai dienai cituoja/mini Saliamona - todel kad jam uztekdavo gudrumo issiaiskinti kaip yra is tiesu. O dabar tai kazkokia gamykla gaunasi - parasyta susaudyt, susaudysim, parasys pakart - pakarsim. Intelekto ideta - 0, paprastas robotuko darbas. Ir tada pareina diskusijos "Kaip cia zmones nepasitiki Lietuvos teismais?" Atsiprasau, uz ka jais pasitiket?

Teismas vykdo savo veikla labai siauruose remuose. Turi tam tikra straipsni, kur numatyta kokie sprendimai bei nuosprendziai turi buti priimti. Negali Teismas priimti savo sprendima is po Lubinsko. Butinai turi buti motyvuojama tuo ar kitu straipsniu. O istaymus priima Seimas. Stai tokie piragai iseina.

Man argumentavimas "protingumu/ne" kvepia moderniu tamsumu. Protingumas kaipo toks apskritai labai slidi savoka. Cia jei rimciau pasiziurejus. Nes alternatyva protingumui yra "tikejimas, viltis, meile", o si klausima filosofai sprende II-VII a. Pagoniskieji filosofai (Platonas, Aristotelis) viska aiskino protingumu. Krikscionybe inese nauja pagonims sunkiai suvokiama savoka valia (is tiesu daugiau inese visko ko pagonys paaiskint nesugebejo, grubiai kaip i II lygi perejimas). Valios Visuomene. Dabar jau lyg ir XXI a. Ar verta grizti prie klausimu kurie buvo daugiau nei pries 1000 metu isspresti?

Aš sutinkus su ta kritika mūsų teismam, bet sakyt, kad jei šalies teismas nepriima liaudžiai priimtino sprendimo tai jį ant kuolo, sakyčiau neteisinga. Visų pirma dėl to, kad kaip matom, kartais susikerta dvišaliai interesai, kur reikėtų gilintis į situaciją ir šiuo atveju į vaiko (deja ir abiejų tėvų kartu) interesus, o ne apskritai vokiečių ar netgi mūsų - lietuvių. Netgi ir šiaip būtų situacijų, kai ne visada liaudies interesų vykdymas įstatymiškai, būtų savaime teisingas.

Tiesa pasakius masciau ar eit man laikyt nesenai garsiai nuskambejusio konstitucijos egzamino. Nejau tik del asmeniniu priezasciu. As zinau ka teismai gali, ko ne. Tai va, teismai be to, kad priimti sprendima arba atmesti dar turi ir trecia varianta - sustabdyti ir atiduoti isaiskinimui. Tik noras susidievinti neleidzia juo naudotis. Po to ir gaunam tokias nesamones kaip Pakso atveju - vienas teismas sako kaltas, kitas sako ne.
Abu sprendimai galutiniai. Jumoro vakaras.