"Kas tu tokia?- paklause mazasis princas. - Tu labai daili…
- Ash esu lape,- tare lape.
-Eik shen, pazaisime,- pasiule mazasis princas.- Man labai liudna…
-As negaliu su tavim zaisti,- tare lape. - Ash neprijaukinta.
-A, atsiprashau,- tare mazasis princas.
Bet pagalvojes pridure:
- O kas yra “prijaukinti”?
- Tai toks dalykas, kuris pernelyg daznai pamirshtamas,- tare lape. -Tai reishkia “uzmegzti ryshius…”
- Uzmegzti ryshius?
- Zinoma,- tare lape. -Tu man dar esi berniukas, panashus i shimta tukstanciu kitu berniuku. Ir tu man nereikalingas. Ir ash tau nereikalinga. Ash tau esu lape, panashi i shimta tukstanciu lapiu. Bet jei tu mane prisijaukinsi, mudu busime vienas kitam reikalingi. Tu man tada busi vienintelis pasaulyje. Ash tau busiu vienintele pasaulyje. […]
Lape grizo prie savo minties.
- Mano gyvenimas labai neivairus. Ash medzioju vishtas, o zmones medzioja mane. Visos vishtos tarp saves panashios, ir visi zmones tarp saves panashus. Bet jei tu mane prisijaukinsi, mano gyvenimas nushvis lyg saule. Ash pazinsiu toki zingsniu garsa, kuris skirsis nuo visu kitu. Kiti zingsniai mane vercia lysti i zeme. Tavo zingsniai mane ishvadins lauk ish urvo kaip muzika. O be to, ziurek! Matai, ten- javu laukas? Duonos ash nevalgau. Ish javu man jokios naudos. Javu laukai man nieko neprimena. Ir tai liudna! Bet tavo plaukai yra aukso spalvos. Taigi kaip bus puiku, kai tu mane prisijaukinsi! Aukso spalvos javai man primins tave. Ir man bus malonu klausytis vejo shiurenimo javuose…
Lape nutilo ir, ilgai ziurejusi i mazaji princa, tare:
- Prashau…prisijaukink mane!
- Labai noreciau, - atsake mazasis princas,- bet kad nedaug turiu laiko. Reikia susirasti draugu ir susipazinti su daug visokiu dalyku.
- Susipazinti gali tik su tais dalykais, kuriuos prisijaukini,- tare lape. Zmones neturi laiko ko nors pazinti. Jie nusiperka viska jau gatava ish prekybininku. Bet kadangi nera prekybininku ish kuriu butu galima nusipirkti draugu, tai draugu zmones ir neturi. Jei nori tureti drauga, prisijaukink mane!
- O kaip tai padaryti?- paklause mazasis princas.
- Reikia buti labai kantriam, - tare lape. - Ish pradziu atsisesi ant zoles, va shitaip, truputi toliau nuo manes. Ash i tave ziuresiu akies krashteliu, ir tu nieko nesakysi. Kalba-nesusipratimu shaltinis. Bet tu galesi kasdien atsisesti vis arciau…
Mazasis princas rytojaus diena atejo vel.
- Geriau butu buve ateiti ta pat valanda,- tare lape. - Jei tu ateidinesi, pavyzdziui, ketvirta valanda popiet, tai jau nuo trecios valandos ash imsiu jaustis laiminga. Kuo toliau, tuo laimingesne jausiuos. Ketvirta valanda jau pradesiu jaudintis ir nerimauti: suzinosiu, kiek atsieina laime! Jei tu ateidinesi bet kada, tai niekad nezinosiu, kada man pasipuoshti shirdi. Reikia laikytis apeigu…
[…]
Kada atejo ishsiskyrimo valanda, lape tare:
- Ak, ash verksiu!…
- Tu pati kalta, - tare mazasis princas,- ash tau nelinkejau nieko blogo, bet juk norejai, kad tave prisijaukinciau…
- Zinoma, norejau,- tare lape.
- O sakai, verksi! - tare mazasis princas.
- Zinoma, verksiu,- tare lape.
- Tai nieko nelaimejai!
- Vis tiek laimejau, - tare lape. -Sakiau, del javu spalvos…"

Visada išsiskyrimai liūdni, jeigu prisijaukini kitą ir pats prijunki. Tačiau po (laikinų) išsiskyrimų laukia nauji susitikimai, kurių belaukiant atsiradęs ilgesys atperkamas susitikimo džiaugsmo. Ši istorija gali būti ir apie tai.
Todėl sakau- viskas gerai...Gera pasiilgti. Gera TURĖTI, KO pasiilgti...

Prisijaukinti-....gerai....Va, tik kai prijaukinta..."padeda" i pasaliuka....jau ne kas....Kam tada ir prisijaukinti?

asha..na juk del tu javu spalvos...

Lape, zinau...tik Antuanas de Sent -Egziuperi man kitokias mintis...sukelia....Apie zmones, kurie kartais neatsakingai pasielgia vienas kito atzvilgiu.