samot rašė:
Žemaitę, kor jūs visi esat
Ates, ates, gal bėški i giedinas, ka žemaite yr.
To padiek griebli prie fuoruma duru.
Ka ontlėps, surėks žemaitėška, gavės so kuoto i kakta.
*
Pietris, daug metu kontrē žemė arė, rugius, mėižius augėna, pininga prasėmanė. Atejė laiks anam ėr puo pasauli pasėžvalgītė. Sosėtarė so sosiedo važioutė i ekskursėjė. Keliuonē pasėrinka autuobosa. Ilėpa, isėkūrė. Ka jau apsėprata, pamatė, ka če īr ėr ontros aukšts. Pietris isėdrousėna ėr ožlėpa pasėžvalgītė. Ale naėlgā žvalgies. Tēp jau vėsumet ramos ėr ėšlaikīts žmuogos šiou karta pargrīža baisiausē parsėgondės ėr saka sava sosiedou:
- Tik tamsta tėn nalėpk - lek ėr tas ontrāsis aukšts i prieki, ale ka tėn šuoperė nier…
*
Išejė Jurgis iš karčemuos ėr… ont sava arklė ožsieda. Pamatė anou sosiedā ėr šauk:
- Jurgi, Jurgi, Tamsta atbolā ont arklė ontsėsiedā.
- Kuo tėn alduojėt? Pu pėrmo paklauskėt, i katrou posė aš juosio… [žemaitiu žemė].]