Gal aš ir neteisus, ale man tokios klaidos tai ir lieka klaidomis, o ne atmainomis, t.y., vertę jos gali turėti nebent tiriant spaudos metodus, t.y., ne filatelinę (su paštu susijusią).

:-/

Pritariu tractoriui, tačiau kalbant ir apie tokį dalyką kaip atmainas, pagal mane jos neprivalomos (tačiau tai nereiškia, kad maišo) "pilnai" kolekcijai . Kaip suprantu ir atmainos paprastai atsiranda "ne tyčia"?

Drs, šiuo atveju visa tai atsiremia į tai, ar klaida laikytina sistemine, ar ne

Na taip, bet tai irgi yra tiesiog klaida, dėl to aš nemanau, kad ji menkesnė ar svarbesnė už pavienes klaidas. Vienu požiūriu vienaip, kitų kitaip . Kai kas labai vertina pavienes klaidas, kitiem tai atrodo nesvarbu ir rūpi tik atmainos, tretiem apskritai rūpi tik pats pagrindinis objektas, be jokių subtilybių . Jei kalbėsim apie profesionalią filateliją, tai manau, svarbu tiek masinės atmainos, tiek ir pavienės, o apie mėgėjišką, kur visas darbas apsiriboja asmeniniu malonumu tai manau tiesiog požiūrio reikalas, lygiai kaip pats kolekcionuojamo objekto pasirinkimas .

Ne, Drs, skirtumas yra kardinalus - tai jau kaip sakant, atramos taškas, atkartojamumas, tęstinumas bei priežastingumas, būtinas kalbant apie skirtumus tarp panašių laidų ar bet kokių atmainų egzistavimą išvis. Bandant niveliuoti sisteminių klaidų išskirtinumą, automatiškai niveliuojami ir skirtumai tarp pirmosios bei antrosios Vilniaus laidų, visų Berlyno laidų ir netgi tarp Berlyno ir Kauno spalvotosios.

Aš tik noriu pasakyti, kad bet kokios atmainos profesionalioj filatelijoj yra svarbios, net ir ne masinės, o asmeninėse kolekcijose tai nėra būtinybė. Taigi kataloge tai aprašyti tikrai svarbu ir tas retesnes atmainas, tuo tarpu asmeninėj kolekcijoj apskritai tie "papildai" nebūtini (pasirinkimo reikalas). O kad skirtumas tarp pavienių atmainų-klaidų ir masinių atmainų-klaidų yra be abejo tas aišku

P.S. kam "prancūziškai" niveliuoti, jei galim lietuviškai lyginti ? Išgyvendinkim seną savo prietarą ir kompleksą, kad lietuvių kalba yra mužikų kalba .

Drs, pagauk skirtumą tarp sisteminių ir nesisteminių klaidų - visa tai labai paprasta, o skirtumas - labai kardinalus.

Tipinės sisteminės klaidos:
Alyvinis angelas - pripainiojo dėl kažkokių priežasčių su dažais, atspausdino kelis spaudos lankus neteisinga spalva - rezultatas - kažkiek tūkstančių kitos spalvos pašto ženklų, visi yra pilnai atkartojami (jei būtume spausdinę tą laidą, žinotume, kaip tai padaryti tyčia).
Inverted Jenny - apvertė vieną ar kelis lapus, keldami nuo vieno spaudos preso ant kito - rezultatas - kažkiek tūkstančių ženklų su apverstu viduriu, visi yra pilnai atkartojami (jei būtume spausdinę tą laidą, žinotume, kaip tai padaryti tyčia).
Tre skilling yellow: vieną klišę, skirtą vienam nominalui, įkišo į kito nominalo formą - rezultatas - šimtai, o gal ir tūkstančiai ženklų, kurių spalva neatitinka nominalo, vėlgi, visi yra pilnai atkartojami (jei būtume spausdinę tą laidą, žinotume, kaip tai padaryti tyčia).

Tipinės nesisteminės klaidos:
Pakliuvo dulkė į presą, keli ženklai atsispausdino su nenumatytais taškeliais, bespausdinant dulkė nusitrynė, taigi, tiesiog turim kelis ženklus su klaida (nekokybiškai atspausdintus). Rezultatas nėra atkartojamas, galima gauti nebent panašų.
Spausdinant litografiniu būdu, klišės nusitrynė, todėl į tiražo pabaigą ženklai pasidarė neryškūs, pablukę. Rezultatas nėra atkartojamas, galima gauti nebent panašų.
Blogai ant perforavimo mašinos užmestas lapas, perforacija eina per pašto ženklo piešinio vidurį, rezultatas vėlgi nėra atkartojamas, galima gauti nebent panašų.
Šviežiai ištrauktą iš preso lapą su savo pirštais pačiupinėjo spaustuvininkas, dėl to atsirado dėmių. Rezultatas, kaip matome, vėlgi neatkartojamas, galime gauti nebent panašų.

Gali pastebėti, kad nesisteminių klaidų atveju net negali prognozuoti, koks tiražas buvo - daugeliu atvejų tai tiesiog klaida ir viskas. Tuo tarpu sisteminių klaidų atveju visada yra aiškiai apibrėžiamos klaidos susidarymo techninės sąlygos, leidžiančios pilnai atkartoti tokias klaidas.

Aišku, pasilieka slidi vieta, kur yra sąlyginė riba tarp sisteminių ir nesisteminių klaidų, paprastai visgi tokie daiktai priskiriami atmainoms:
Kregždutės "Pašpas" - viena klišė pažeista konkrečioje vietoje, susidaro ilgalaikė, lengvai identifikuojama klaida, kurios priežastis tegul ir pilnai atsitiktinė, tačiau atkartojama per visą tiražą, dar daugiau, ją nesunkiai būtų galima atkartoti ir tyčia.
Baltukai - išvis įdomus atvejis - visi surinkti skirtingais šriftais, todėl kiekvieną galima identifikuoti pagal lapo vietą. Kiekvieno baltuko nuokrypiai nėra atkartojami, tačiau matomi per visą tiražą ir jų skirtumų ribos yra būdingos. Atkartoti kiekvieno baltuko nuokrypio negalėtume, tačiau galėtume išleisti tiražą su tokio pat tipo bei stiprumo variacijomis.

Taigi, atmainas rinkti verta - visada gali žinoti, kad tai ne šiaip kažkoks neaiškus atsitiktinumas, o būtent kitoks ženklas bei iš anksto gali žinoti, kad jei tokią atmainą turi tavo kolega, tai tokią gal būt rasi ir pats. Tuo tarpu nesisteminės klaidos įdomios tada, kai tiri spaudos procesą, tačiau jos vis kitokios ir kitokios, dažniausiais atvejais - kiekviena nesisteminė klaida - tai tam tikras unikumas.

---
(beje, "niveliuoti" reiškia visai ne "lyginti", o "neigti" arba "ignoruoti" kalbant apie skirtumus (diskusijos kontekste), pagal tarpt. žodžių žodyną - "sulyginti, pašalinti skirtumus, suvienodinti").

O šiaip, siūlau atskelti šitą gabalą diskusijos - gausis visai įdomi tema apie tai, kas yra klaidos, o kas yra atmainos

Skirtumą aš pagaunu ir dar sykį aiškinu, kad bet kuriuo atveju profesionalioj filatelijoj tos klaidos ir atmainos svarbios ir nagrinėtinos, nors tau atrodo, kad retos klaidos nesvarbios, o man atrodo, kad apskritai klaidos nėra filatelijos esmė ir būtent asmeninėj kolekcijoj tai nėra privaloma būtinybė. Tai mūsų požiūriai, kurie priklauso asmeninėms kolekcijoms. Beje pavyzdžiui numizmatikoj retesnės klaidos net labai vertinamos.

[O dėl niveliavimo, tai lygiai kaip dėl komeratyvų aš ir sakau, kam sakyt "mandrai" jei galima paprastai? Svetimžodis gerai tada, kai jis padeda suprasti geriau nei lietuviškas žodis, tačiau vėlgi šiuo atveju kaip matom tą prancūzišką žodį galima suprast įvairiai ir tarp jo "vertimo" yra net keletas pakankamai skirtingų reikšmių. Beje labai gerai, kad užsiminėm tai irgi verta atskiros temos.]