Taip, Jaunųjų turistų pašto iniciatoriai išleido, kol jų veiklą nesustabdė, beveik 50 gražiai apipavidalintų skirtingų piešinių daugiaspalvių originalių vokų, apie 20 proginių antspaudų, 10 kirptinių bei perforuotų ženklų - lipinukų (kai kuriuos jų pateikiu priede), perspausdino du sovietinius pašto ženklus lietuviškais tekstais. Na o apie jų atliktą darbą, primenant Lietuvos istoriją, gražiai aprašė "drs" įvadiniame straipsnyje.

Parodau dar kelis oficialius LTSR Ryšių ministerijos vokus su žymiaisiais JTP perspausdinimais "DURBĖS MŪŠIUI - 550 METŲ 1260 - VII.13 - 1960" ir "ŽALGIRIO MŪŠIUI - 550 METŲ 1410 - VII.15 - 1960". Pastarasis, beje, mums primena, kad artėja šio mūšio paminėjimo 600-tosios metinės: jas pažymėsime kitų metų liepos mėnesį. Šįkart jas žada paminėti ir Lietuvos paštas, neabejotinai - bus ir kitų darbų.

Labai įdomūs pavyzdžiai.

Manau šis klausimas vertas diskusijos. Reikalas tas, kad šių vokų retokai kur rasi (visgi jei kas pastebėsit ar esat jau matę ebay ar pan. praneškit čia) dėl to jų vertė labai priklauso nuo susitarimo tarp pirkėjo ir pardavėjo. Mano asmenine nuomone, šie JTP leidiniai truputį pervertinti materialia prasme, nors kitavertus aš apskritai manau, kad tokių vokų ir leidinių galutinė vieta turėtų būti ne asmeninėse kolekcijose, o muziejuose - visiems (kadangi jų likę gan mažai), o mes galim pabūti tik trumpalaikiais tokių eksponatų nuomininkais, stengdamiesi jų nepažeisti, išsaugoti ir surinkdami bei susitemindami kažkokią informaciją perduoti muziejams. Liūdna tokios ateities vizija tik ta, kad mūsų muziejuose labiau vertinami kažkokie brangūs (meterialine prasme) abejotinos svarbos eksponatai, gal net kopijos, nei kažkas tokio. Kiek girdėjau iš Vlado, G. Karpavičiaus JTP rinkinys padovanotas Kauno M.K. Čiurlionio muziejui, deja dulka kažkur sandėliuose.

Asmeniškai šių vokų tikrai nelaikau gera savo materialine investicija, nes abejoju ar greitai parduočiau savo įsigytus vokus, kad ir už pusę savo mokėtos kainos (kalbu apie brangesnius), dėl to, kad tai labai specifinė, ne populiari tema. Visgi čia labiau ta šešėlinė (Cinderella) filatelija. Dar vienas dalykas - JTP leidiniai leisti be kažkokių griežtų taisyklių, kaip kad būna su pašto leidiniais, todėl kaip jau anksčiau minėjau gausybė variacijų - popieriaus, spalvų skirtumų, užspaudai kaip matom iš paskutinio Vlado rinkinio buvo dedami ant įvairiausių vokų... Pastebėjau ir užspaudai skirti Durbės mūšiui ant mano turimų dviejų vokų visiškai skirias savo dydžiu, be to vienas atrodo lyg ir tikrai antspaudo tipo, kitas labiau tiesiog užspausdintas kaip paveikslėlis. Apskritai sunku pasakyt kiek tų leidinių buvo, kaip ir kada jie atsirado ir su kuo juos reikėtų lyginti norint įsitikinti tirkumu. Žodžiu padirbinėjimui galimybės irgi neblogos. Tokių daiktų aš asmeniškai apskritai nepirkčiau iš nepatikimo žmogaus. Dar vienas dalykas, dėl ko šie leidiniai labai vertinami, kad šie vokai/ženklai laikomi pasipriešinimu sovietų valdžiai, na aš tuo įvertinęs turimą medžiagą beveik netikiu. Visgi tai įdomūs eksponatai, kartais galintys atpasakoti istoriją kur kas geriau, nei istorijos interpretacijos knygos. Kas JTP veikloje jei ir buvo draudžiamo ir dabar mum dėl to įdomaus, tai turbūt tie užspaudai ant sovietinių pašto ženklų, sėkmingai perėjusių paštą, na ir dar nežinia kaip ten su tais "Amerikos lietuviais Tėvų žemėje".

Vat kaip tik su tais "Amerikos lietuviais tėvų žemėje" - tai, manyčiau, bene mažiausiai konfrontacijos su tuometine valdžia bus. Kiek suprantu, čia ta istorija, kai kelis šimtus Pietų Amerikos lietuvių įkalbėjo grįžti sovietinėn Lietuvon, pažadėję rojų. Vilniuj iki šiol dar daug kas prisimena tai iš tokio rajonėlio pavadinimo - "Amerikonka", kur tarp Operos ir baleto teatro ir Nėries, seni stalininiai gyvenamieji pastatai, kino teatras "Planeta" ir pan. - ten buvo grįžusiems išeiviams skirti butai.

O vat dėl kitų dalykų - matai, rezistencijos formos tais laikais buvo kraštutinai užslėptos. Menkas lietuviškumo ar savarankiško organizavimosi kraštelis - ir tai jau antisovietčina - plg. su tuo, kad už iškabintą lietuvišką trispalvę net prie Chruščiovo galėjai gauti N metų lagerio, kaip už antisovietinę veiklą. Aišku, prie Chruščiovo draudimai kiek sušvelnėjo, prie Brežnevo tvarka vėl ėmė griežtėti, bet nu taip vat ir bandydavo tą nacionalinį jausmą žmonės išsaugot - kad ir per turistų paštą.

Na tai va į visus klausimus ir atsakyta. O tarkime trispalvių ir pan. JTP leidiniuose nėra ir netgi buvo galima jas paslėpti, tarkim kaip nors bent sumalus kaip palapinių spalvas ar pan. deja palapinių spalvos kai kur parinktos tikrai tikslingai, bet ta trispalvė LTSR. Nors šiuo atveju sutikčiau ir netgi teigiu, kad prisidėta prie to nacionalinio jausmo išsaugomo (siekian jaunimą supažindinti su lietuviškąja istorija, dainomis, Lietuvos vietovėmis), bet tikrai ne prie kažkokios rezistencinės veiklos (čia jos net kruopų ieškot, mano nuomone, būtų neteisingas siekimas idealizuoti). Tokie ženklai buvo leidžiami užsienyje, o pas mus manau net ir įmanoma nebuvo (na nenorint turėt didelių bėdų iš esmės dėl niekų). Kitavertus, tarkime "Knygnešių pašto ženklo" istorija aprašyta kažkuriame iš Paštas ir filatelija numerių, jau tikrai primena rezistencinę veiklą.

Drs, žodį "rezistencija" išties pavartojau platesne prasme, nei daugeliui įprasta tik partizanų rezistencija. Nes rezistencija - dvasinė, kultūrinė - vienaip ar kitaip tesėsi iki pat Atgimimo. Bet tai kita kalba.

O dėl trispalvės įkomponavimo - LTSR šitai buvo kontroliuojama, todėl išvis nebūdavo jokių Lietuvoj pagamintų daiktų, kurie šias spalvas turėtų krūvoje. Už paprasčiausią tokį spalvų suderinimą grėsė išsyk aiškintis su saugumu.

Tractor, na juk suvokiu ką turėjai galvoje - ne kovojimą šakėmis pries traukinį, bet gi net ne vienas vokas buvo išleistas ir jubiliejams - "20metų Tarybų Sąjungoje ir pan."; "Lietuvos TSR priimta į TSRS" po ko asmeniškai negaliu niekaip idealizuot iniciatyvos kaip pranokusios laiką ar įžvelgti čia kažkokią, kad ir dvasinę/kultūrinę rezistenciją, o pasiteisinimas neva tai buvo daroma norint nuraminti sukeltas bangas čia skamba kažkaip... Žinoma gražu tai, kad buvo naudojamasi tuo kuo leidžiama, kas įmanoma (kaip sakiau net tuomečiame Lietuvos sporte būtų galima įžvelgti nemenkus rezistencijos požymius, gal net geriausiai primindavusius kas tai yra savi), taip pat labai gražiai žiūris tai, kad tuose vokuose, kuriuose išleido būtent JTP dailininkai yra vien tik lietuviški užrašai, tam laikmečiui tai gana neįprasta. Kitas dalykas - pačios moksleivių stovyklos, kur anot filop straipsnio buvo dainuojamos vien lietuviškos dainos, dominavo ne raudona, o žalia spalva... Tai jau tikrai būtų galima laikyti tam tikra dvasine rezistencija. Gaila, bet kažin ar išlikę tokių stovyklų nuotraukų, kad galėtume nors ką pamatyti savo akimis... O gal tokių yra, jei kur nors aptiktumėt, būtinai pasidalinkit, gal tėvai, ar seneliai, o gal kas net pats dalyvavo kurioje nors iš tų stovyklų, visgi praėję dar ne tiek daug ~50 metų? Gal pas ką nors yra išlikę per tą patį JTP siųstų laiškų apie įspūdžius stovykloje ar pan., jei kas nors, ką nors tokio atrasit, nepagailėkite pasidalinti (prisiminimai būtų lygiai tokia pati, svarbi medžiaga) .

Dar pridedu įdomų pavyzdį - JTP ženklų kvartblokas - panašu, kad tiek Žalgirio, tiek Durbės užspaudai buvo dedami viename lape, skirtingi kiekvienoje eilėje. Nors vėlgi teigt kažką sunku, žinant apie spaudos variacijų gausybę.

Kadangi norėtųs gauti daugiau medžiagos ir apie pačias stovyklas, tai bandom atgaminti pagal leidinius kur ir kada jos vyko:

1955-??-?? - I sąskrydis - Ežerėliai.
---
1956-??-?? - II sąskrydis - Giruliai.
---
1958-VII-(9-13) - III sąskrydis - Zarasai
---
1959-VII-(8-11) - IV sąskrydis - Meteliai.
---
1959-VII-18 - Ignalina
---
1959-VIII-9 - Kuršių Nerijoje.
---
1960-I-4 - Trakai (JT žiemos sąskrydis) - stovykla "Vystykime žiemos turizmą!"
---
1960-VI-22 - Dubingiai (Vilniaus zonos JT sąskrydis).
---
1960-VI-26 - Anykščiai (Panevėžio zonos JT sąskrydis).
---
1960-VII-1 - Tytuvėnai (Šiaulių zonos JT sąskrydis).
---
1960-VII-5 - Veliuona (Kauno zonos JT sąskrydis).
---
1960-VII-9 - Rambynas (Klaipėdos zonos JT sąskrydis).
---
1960-VII-(13-15) - Durbė - stovykla, kurioje paminėti Žalgirio ir Durbės mūšių jubiliejai.
---
1960-VII-25 - Juodkrantė (JT stovykla Kuršių Nerijoje) - stovykla "Vystykime turizmą. dviračiais".
---
1960-VII-26 - Preila (JT stovykla Kuršių Nerijoje) - stovykla "Vystykime pėščiųjų turizmą!".
---
1960-VII-27 - Nida (JT stovykla Kuršių Nerijoje) - stovykla "Vystykime vandens turizmą".
---
1960-VII-28 - Nida (JT stovykla Kuršių Nerijoje) - stovykla "Vystykime pėščiųjų turizmą!".
---
1960-VIII-2 - V sąskrydis - Nida.
---
1961-??-?? - VI sąskrydis - Nidoje (?).
---
1962-VII-08 - VII sąskrydis - Kačerginė