Kitais metais, liepos menesį, minėsime du Lietuvai svarbius jubiliejus, skirtus Žalgirio (600m.) ir Durbės (750m.) mūšiams. Tuo tarpu, pusšimtis metų praėjo ir dar nuo vienos, manyčiau, gražios lietuviškos iniciatyvos – Jaunųjų turistų. Kas vyko prieš tuos kelis šimtus metų ko gero daugiau ar mažiau esam girdėjęs kiekvienas. Tačiau ir prieš 50 metų, sovietmečiu, būdavo lietuvių, neužmiršusių visai savo tautos istorijos ir visiškai neatsidavusių nutautinimui (ko saugotis atrodo jei ne daugiau, tai ne mažiau reikia ir šiais laikais), bent jau kiek leido laikmetis ir situacija ir kitiems tautiečiams ir ypač svarbu, kad jaunimui apie tai primindavusių. Šiuo atveju kalba eina apie Jaunųjų turistų sąskrydžius, kuriuos turbūt butų galima savotiškai prilyginti net skautinei veiklai. Čia, anot filop.org straipsnio „Durbė ir Žalgiris“, prie laužo skambėdavo lietuviškos dainos, buvo deklamuojamas Maironis ir visi stovyklos šūkiai buvo išrašyti žalios, o ne raudonos spalvos audekluose. Šios ekskursijos moksleiviams, kasmet vykdavo visoje Lietuvoje (ir ne tik, bet ir Lietuvai svarbiose vietose kaip Durbė, Latvijoje). Vieno iš iniciatyvininkų –
Stasio Stropaus, filatelisto ir kolekcionieriaus dėka buvo įsteigtas Jaunųjų turistų paštas (JTP). JTP kasmet šioms ekskursijoms leisdavo specialius vokus, antspaudus, net ir ženkliukus. Ko gero patys įdomiausi iš jų 1960-aisiais, Durbės ir Žalgirio mūšių jubiliejams išleisti vokai, atvirlaiškiai ir ženklai bei užspaudai su jubiliejais ant SSRS pašto ženklų. Nors ir kituose vokuose paprastai dominavo tik Lietuvos tema ir tik lietuviški tekstai. Viename iš jų netgi yra toks pasveikinimas: „Sveikiname Amerikos Lietuvius Tėvų žemėje. Nida – 1959.VIII.11“, kuris, manau, tikrai galėjo užkliūti tuometinei valdžiai.
Nors asmeniškai neesu linkęs kažkaip
perdėtai idealizuoti ar dramatizuoti šios iniciatyvos, nes atsiranda teigiančių, kad anuomet jau pats Žalgirio ar Durbės mūšių minėjimas ar vos ne lietuviškas tekstas tokio pobūdžio leidiniuose buvo draudžiamas, bet nors ir negyvenus tuo laikotarpiu, visgi atrodo kad faktai teigia ką kitą ir šiuo atveju nereikėtų jų iškraipyti, puikiai žinome, kad Žalgirio vardas puikavos tuomet net ir Lietuvos sporto komandų pavadinimuose ir kiek suprantu, nors gal ir iškraipytais faktais, bet šis mūšis nebuvo tabu. Skaitant kitų nuomones, atrodo šis mūšis net buvo laikomas savotišku „pavyzdžiu“ nukreiptu prieš Vakarus. O lietuvišką tekstą matome ir sovietiniuose pašto ženkluose, nors ir greta su rusišku. Todėl, mano nuomone, viską pertirštint ir pridėt spalvų yra neteisinga, nes jaunesniem žmonėm po to daros sunku patikėti, bet kokia informacija. Ir visgi net jei ir nenorime būti dideliais istorijos interpretuotojais esmė, ta kad atrodo ne visos tautos išlaikydavo rusinimą, o lietuviai gal net natūraliai sugebėjo pasinaudoti net ir to laikmečio galimybėmis, kad išlaikyti savitumą ir net manau, ne tai, kad tai buvo kažkoks sąmoningas priešinimasis, paprasčiausiai natūraliai buvo juntama, kad esame atskira, kitokia tauta, kad žodis Tėvynė siejas ne su Sovietų Sąjunga, o su Lietuva. JTP dauguma (nors ir ne visi) išleistų vokų galėtų būti lygiai taip, beveik nieko nekoregavus būti išleisti dabar ir juose nebūtų nieko keisto (na nebent išleidimo datos ir LTSR adresai) ar smerktino net ir patriotiškai nusiteikusiam žmogui, nes jie yra visiškai `lietuviški`. Dėl to ir vertinu tokius dalykus kaip filatelija, kadangi jos pagalba gal net geriau nei iš dabartinių istorijos knygų galime įvertint istoriją ir situaciją, nes filateliniai leidiniai yra tikra tos istorijos dalelė, o ne po kurio laikmečio perrašytas žvilgsnis į ją jau iš kitų perspektyvų, iš pasikeitusio požiūrio. Šiaip šioje temoje norėčiau jūsų nuomonių apie JTP (ir galbūt panašias) iniciatyvą tame laike ir apskritai apie JTP filatelinius leidinius. Įdomu, kaip jūs, manot, ar tai galima laikyti net tam tikru pasipriešinimo sąjūdžio pasireiškimu, ar tai gal tiesiog natūralus bandymas išsaugoti savo tautinį tapatumą naudojantis galimybėmis, kurias leidžia situacija, o gal tokia kaip JTP viekla paprasčiausiai pervertinta norint idealizuot savą istoriją, visgi yra ir JTP leidinių, kuriuose ryški ir tokia proga – „20 metų TARYBŲ LIETUVA TSRS TAUTŲ ŠEIMOJE“, net ir nepaisant to, kad dabar teigiama, jog taip tiesiog norėta sumažinti atitinkamų tarnybų dėmesį? Taigi kokia jūsų nuomonė apie šiuos leidinius? Kol kas, mano nuomone, įvertinus įvairius teiginius ir JTP ir kitą filatelinę medžiagą, atrodo, kad būtent tuo laikmečiu TSRS lietuviams atrodė savotiškai kaip, kad mums dabar ES (žinoma „švelniai tariant“), kuriai mes priklausom - nuomonių yra įvarių, bet vistiek realiai savo tapatumą jaučiame tik su Lietuva, o visas tas Sąjunginis darinys tik kažkoks dirbtinas ir netikras reikalas, mum akivaizdžiai, o tuometiniams žmonėms gal labiau pasąmoningai, viduje (visgi jie išaugo kitokioje aplankijoje ir informacijoje), nelabai gali sietis su žodžiu Tėvynė. Dėl to, man JTP atrodo gerbtinas, ne tiek kaip kažkoks neįtikėtinai drąsaus išsišokimas, bet kiek labiau kaip mūsų tautos natūralus subrendimas būti tikra ir savita tauta, net ir tokiuose dariniuose kaip Sovietų Sąjunga. Įdomu būtų išgirsti jūsų nuomones. Plačiau apie JTP galima paskaityti čia:
http://www.filop.org/istor/DZ.htmTaip pat būtų gerai jei pasidalintumėte savo turimos JTP medžiagos nuotraukomis, galbūt net turite kažką pardavimui, tada kreipkitės asmenine žinute. Taip pat gal turite kokios nors informacijos, straipsnių apie JTP, nes man be filop.org, nors ir gana išsamaus straipsnio, daugiau nieko rasti nepavyko.
Prisijungti
Registruotis
DUK
Ieškoti
