Aš jau parsisiunčiau ir atsispaudžiau kitų metų planelį. Pradėsiu judėti, nes rugsėjo 11 ne užkalnų.

Arz, nevaryk, drįsčiau teigti, kad "Madona su apsišikusiu kūdikiu" - vis dar nepralenkiamas O Gambija ar panašios Afrikos šalys ženklus neretai išleidžia kardinaliai meniškesnius, tad čia irgi, nereik įžeidinėti negrų. O dar prisimint galim, kad kolonijiniais laikais daugelis tų Afrikos šalių išvis labai meniškus ir dailius ženklus leido, metalografija spausdintus, iki katrų jau Lietuvos paštui augti reiktų kokį šimtmetį matyt.

O šiaip, dėl tūkstantmečio bloko - visa ta blokų serija yra klaiki, kaip reta, toks įspūdis, kad paštas ją tyčia rengė tam, kad "reprezentuoti" baisiausias iš baisiausių galimybių sukurti reto išskirtinumo mėšlą.

Visgi, Ratkevičiaus garbei pažymėsiu vieną dalyką: panašu, kad jam jau baigėsi tas "pereinamos spalvos fono" periodas, buvęs tiesiog tikru jo prekiniu ženklu, tad dabar jis mokosi naujų fotošopo technikų ir pamažu tobulėja, jau pasiekęs vidutinės biuro administratorės lygį - tą puikiai rodo ir nepaprastai pagausėjusi jo sukurtų ženklų kiekybė, matosi, kad tiesiog štampuoja, tapdamas etatiniu "dailininku-apipavidalintoju". Atrodę tikrai Ratkevičiaus kurtais pašto ženklai "Europa. Astronomija", pasirodė turintys kitą autorę - anokia Balakauskaitė tampa nauja žemiausio lygio dailininke Lietuvos pašte.

O dėl to, kokia suma turėtų būti apmokamas ženklų kūrimas - gal ne 50 litų, bet ir 500 litų yra per mažai. Pašto ženklas yra miniatiūra, tai tikrai sudėtingiausias formatas - gal net lengviau nutapyti dvimetrinį paveikslą, nei pašto ženklą sukurti. Gan subjektyviai drįsčiau teigti, kad apie 4000-5000 litų į rankas - tai būtų priimtina suma autoriui. Nes norint sukurti kažką tikrai gero, prasėdėti prie vieno pašto ženklo reiktų savaitę ar dvi, kartais gal net ir ilgiau, tad menininko atveju vargu ar galim tikėtis, kad toksai dirbtų už mažesnį atlygį. Dar labiau čia kainą kilsteli pati konkursinė tvarka, kai ženklą sukuri, o jis arba bus priimtas, arba nebus (tai jau vadybos specifika - daugelis neįtaria, bet konkursine tvarka vykdomi užsakymai dažnai yra neišvengiamai brangesni, ne nekonkursiniai - dėl tiekėjo rizikų valdymo, o čia būtent toks atvejis).

Na, bet taip ar anaip, visiškai nekompetetinga komisija čia viską nulemia bene labiausiai. Pagal įstatymus, bet kuris konkursas gali būti skelbiamas neįvykusiu, jei neįvykdyti reikalavimai (o per paskutinius kelerius metus vos keli ženklai/serijos/blokai tebuvo su padoriu meniniu lygiu, atitinkančiu bet kokius abstrakčius minimalius meninius reikalavimus), o tada gali būti užsakoma nekonkursiniu keliu. Lietuvos paštas šito kažkodėl nedaro.

Bet išties liūdna. Prancūzijai pašto ženklus kūrė Pikaso ir Dali, katriems už tai buvo melejonai sumokėti. O mes turim Ratkevičių.

Jei tiksliai prizai:

pirmoji – 1 000 Lt-1500 Lt;
antroji – 750 Lt-1000 Lt;
trečioji – 450 Lt-750 Lt.

Gal ir nedideli, bet svajot ir svarstyti apie Dali ar jei rimtai, kad ir gerus dailininkus vistiek čia neverta, čia ne Prancūzija, čia gi apskritai Lietuva, visgi gal bent jau padoresnių photoshopo specialistų prisiviliot galėtų. Jau ir tai būtų pradžiai geras žingsnis, na bent jau Ratkevičiaus šedevrų atsisakyt galutinai, tegul jau geriau už jį žmona daro darbus.

O dėl tų konkursų, tai faktas, juolabiau panašu, jog jie ir pašto politikai prieštarauja, nes gi paštas anot atsakymų į filop laiškus, labai myli savo serijų nusistovėjusį "stilių" ir pan. Tai kam tada dar reikia konkursų. Tik aišku būtų dar liūdniau, jei sutartį iki gyvenimo galo su Ratkevičium pasirašytų, liudniau nes nė vilties neliktų

Autoriniai atlyginimai iš tiesų nėra dideli. O tikrame konkurse dar ir didelė tikimybė kad įdėjęs daug darbo aplamai nieko nelaimėsi. Tas tiesa. Bet kaip paaiškinti tą faktą kad didis menininkas Lietuvos paštui siūlo savo paslaugas ir siūlo NEMOKAMAI, bet jo paslaugų vistiek atsisakoma? Konkrečiai, teko girdėti kad ruošiantis A. Mickevičiaus jubiliejui 1997 metais pats Č. Slania siūlėsi nemokamai padaryti piešinį ir graviūrą jubiliejiniam ženklui jam artima ir brangia tema , bet jo paslaugų buvo atsisakyta. Aišku, ši informacija, kaip ir didžioji dalis kitos tokiom temom, įslaptinta ir pasiūlymo detalių nežinau, bet visgi tai pasaulinio lygio meistras. O jo paslaugų atsisakyta tikrai ne dėl nepriimtinų sąlygų. Aišku, tektų spausdinti ne "Spindulyje", būtų kainavę daugiau, bet juk metalografijoje graviūros pagaminimas yra sudėtingiausias ir brangiausias dalykas, o rezultate turėtume šedevrą!
Panašios informacijos iš pašto kartais nuteka ir daugiau, jos patikrinti paprastai neįmanoma. Bet aš jau seniai tikiu kad ne maži atlyginimai dailininkams užtikrina žemą Lietuvos pašto ženklų lygį.
O Gambiją ir kitas Afrikos šalis minėti ir jas kritikuoti nederėtų, ne visi ženklai ir ten blogi. Na, pasitaiko kad Šv. Marija gaunasi su storomis negrės tipo lūpomis, ar panašūs smulkūs nesusipratimai nutinka. Bet kai nori, tai buvusi Prancūzijos kolonija ir dailininką, ir spaustuvę susiranda Paryžiuje ir ženklai gaunasi neblogesni už Prancūzijos. O kardinolas Sladkevičius ant Gambijos ženklo nepalyginamai gražiau atrodo nei ant Lietuvos ženklo!

Prašau neskirti tiek daug dėmesio Gambijai. Rašydamas "gambija" turėjau omeny ne šalį o dažnai pasitaikančius ženklus, kurių meninis-estetinis lygis yra žemo lygio. Lygiai tai pat galėjau parašyti ir "bambukau" ar pan.

Dėl atlygio. Sutinku, kad mažas, bet taip pat aišku ir tai, kad ne vien dėl šios priežasties konkurse dalyvauja tik seni "šulai". Mano manymu komisijai trūksta kompetencijos. Be to, ar žinote kas komisijos sudėtį?

senas straipsnis, bet labai tinka i tema
Nemunas 2004-08-05 nr. (16-457)
http://test.svs.lt/?Nemunas;Number(78);Article(1401);

Visus tris antraštėje minimus ,,objektus“, lyg ir nedaug bendra turinčius, sieja Lietuvos pašto ženklai. Jie – svarus valstybingumo įrodymas. Meniškos, nedidukės miniatiūros mums patiems ir pasauliui primena svarbiausias istorines datas, garbiausius tautiečius, supažindina su miestų herbais, fauna ir flora. Temų gerokai daugiau. Nuo 1990 metų, kai dailininkė Violeta Skabeikienė sukūrė šviesą laikantį angelą (kuklią, atkerpamą iš lapo, be perforacijos ir klijų miniatiūrą atspausdino „Spindulio“ spaustuvė Kaune), jau pasirodė 388 lietuviški pašto ženklai. Daug ar mažai? Į šiuos bei kitus „Nemuno“ klausimus atsako VĮ „Lietuvos paštas“ Pašto ženklų leidybos skyriaus viršininkas Vytautas Petras Jastiuginas.

– Ar naujos arba atsikūrusios valstybės pašto ženklai domina pasaulio filatelistus? Kokia šiuo metu situacija pačioje Lietuvoje?

– Lietuviški pašto ženklai milžinišką susidomėjimą kėlė pirmuosius ketverius metus po nepriklausomybės atkūrimo. Žinoma, vėliau ši banga nuslūgo, o dirbtinai pašto ženklų populiarumą nei padidinsi, nei sumažinsi. Deficito nėra, kam ir kiek reikia – nusiperka. Atkūrus nepriklausomybę Lietuvos filatelistų sąjunga vienijo daugiau kaip dešimt tūkstančių žmonių. Šiuo metu oficialiai įregistruota ir nario mokestį moka apie pusketvirto šimto narių. Kasmet pasirodo maždaug 25 nauji pašto ženklai, jų tiražai vidutiniškai nuo pusės milijono smuktelėjo iki trijų šimtų tūkstančių. Palyginkite su filatelistų skaičiumi...

– Ką žadate lietuviškų pašto ženklų gerbėjams?

– Artėja Lietuvos vardo istoriniuose šaltiniuose paminėjimo tūkstantmetis, kasmet išleidžiame po pašto bloką „Lietuvai 1000 metų“, dailininko Henriko Ratkevičiaus sukurtas šios serijos blokas 2003-iaisiais pelnė gražiausio metų pašto ženklo titulą. Stengiamės atspindėti svarbiausius istorijos momentus. Naujausio bloko temos buvo Pilėnų gynyba, mūšis prie Mėlynųjų vandenų, Lietuvos krikštas ir Žalgirio mūšis, paskelbtas konkursas Pabaisko mūšiui, Pirmajam Lietuvos statutui, valakų reformai ir Liublino unijai pašto ženkluose atspindėti. Tai nelengvas darbas, autoriams tenka studijuoti istorinius šaltinius, surasti tokį temų sprendimą, kad visiems būtų įdomu žiūrėti. Populiarios įžymių žmonių, muziejų fondų, herbų, floros ir faunos serijos, žadame vėl atnaujinti bažnyčių seriją. Dviejuose pašto ženkluose, skirtuose ežerų faunai ir florai, piešinys turėtų pereiti iš vieno ženklo į kitą, planuojame sukurti savilipių pašto ženklų bukletuką iš 6-8 įvairioms progoms skirtų sveikinimo miniatiūrų.

Kiekvieną kartą, nutarus išleisti naują pašto ženklą, skelbiamas konkursas. Jame privalo dalyvauti ne mažiau trijų autorių, nors kartais susiburia ir keliolika. Šiuo metu lietuviškų pašto ženklų spausdinimo konkursą yra laimėjusi Vengrijos vertybinių popierių spaustuvė.

Kostas Katkus, Viktoras Jasanauskas, Jokūbas Zovė, Ieva Načiulytė, Aušrelė Ratkevičienė ir kiti autoriai studijuoja ikonografinę medžiagą, domisi istoriniais faktais, konsultuojasi su specialistais, kad jų kūriniai sėkmingai atlaikytų laiko išbandymą, taptų filatelijos ir visos Lietuvos kultūros savastimi. Pražiopsoti lengva, pataisyti – sunku, tad visi stengiamės neskubėti, kruopščiai dirbti. [/i]

Rytoj paštas išleidžia bloką "Lietuvai 1000 metų". Blokas tikrai negražus, bet tai dar ne visos bėdos:
1. Šveicarija taip pat priklauso Šengeno erdvei.
2. Jei jau "Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis" žodžiai rašomi iš didžiųjų raidžių, tai ir "Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Taryba" turi būti rašomi iš didžiųjų raidžių. Tuo labiau kad taip parašyta ir deklaracijos originale, ir Lietuvos Respublikos įstatyme Nr. VIII-1021, priimtame 1999.01 12. O įstatymas, koks jis bebūtų, yra įstatymas.
Tiek iš pirmo žvilgsnio. Pabandykit klaidų rasti daugiau - jums dar 4 ženklai liko ir bloko kraštai.
Vokas gal ir neblogas būtų, bet, užklijavus bloką, po juo dingsta daugiau nei pusė voko piešinio. Tad kam toks piešinys? "Dorniaus darbs" kaip Žemaitijoje sakoma.
Beje, gal kas atpažįstate kokios vietovės nuotrauka panaudota ant voko? Lyg tai kažkokios bažnyčios du balti bokštai matosi, ar kas ten?

Tarp blogerių dienoraščių užtikau nuotrauką iš Jaffa ir iškart prisiminiau mūsų naują Velykini ženklą.
Pasirodo idėja ženklui pasiskolinta ir ne originali ...