Arz, situacija daug blogesnė, nei tos lėtos senos paštininkės... Beje, tokios paštininkės visai persimokina, jei tik būna reikalas. O tikroji problema yra būtent vadovybės požiūryje: Lietuvos pašto vadai nesupranta, kad paštas dirba klientams ir egzistuoja tik todėl, kad yra klientai. Iš straipsnio matosi, kad jie galvoja, jog yra priešingai - klientai jiems trukdo gyventi.
Galiu pasakyti, ką matau, kaip procesinio valdymo konsultantas ir auditorius:
1. Toks laikraštukas - tai įmonės veidas, rodantis visos įmonės požiūrį. Visos jame išsakytos nuomonės pereina vadovybės kontrolę dėl atitikimo arba išvis yra sukuriamos marketingistų, todėl visas tas tekstas - tai ryškus Lietuvos pašto požiūrio išsakymas.
2. Verslo realybė: klientų neigiami pasisakymai - tai viena iš didžiausių vertybių, kurias gali gauti įmonė, vykdanti į klientus orientuotą veiklą. Už tai komercinės įmonės moka nemažus pinigus, rengdamos apklausas, kompensuodamos klientams nepasitenkinimą (dovanomis, piniginėmis kompensacijomis, etc.), įdarbindamos tam skirtus darbuotojus ir pan.. Juk tiktai neigiamų pasisakymų dėka įmonė gali sužinoti, ką ji daro negerai, pažvelgti į save iš šalies ir taip pagerinti savo veiklą. Komerciniame sektoriuje klientų nepasitenkinimo valdymui neretai skiriama iki kelių dešimčių procentų įmonės išlaidų (beje, ne tik Vakarų šalyse, bet net ir Lietuvoj). Beje, klientų skundų valdymo kategoriškai reikalauja ISO-9001 standartas.
3. Ką matome tekste: "būtų geriau, jei nepatenkintų klientų neužsuktų", "visą nepasitenkinimą nepagrįstai išlieja", "visai dienai sugadina nuotaiką", "klientų minią būtų galima suvaldyti", "nereikalingų konfliktų, piktumų".
4. Tekstą užbaigia situacijos (monopolininko, kuris dėjo ant klientų) konstatavimas: "juk paštas tikrai reikalingas", "neretai gyventojai neturi tokių pasirinkimo galimybių".
5. Ir vienintelis pašto pasiūlymas, kaip spręsti problemas: "reikia tikėtis, kad ir klientai bus suprantingesni, kantresni ir kartu palaikantys".
Taigi, paštas tuo tekstu sako: "nepatinka blogas aptarnavimas - tai nesirodykit mums akyse, vis vien niekur nesidėsit be mūsų, jei norit, kad būtų geriau, tai būkit kantresni ir palaikykit esamą situaciją".
Dar vienas pastebėjimas - idijotai Lietuvos pašte nori įvesti Hansab tipo tiketų sistemas, panašias į tas, kurios naudojamos bankuose. Štai tada tai jau bus vambzdiec.
----
Ką galėčiau Lietuvos paštui patarti - ogi nieko. Nieko dėl paprastos priežasties: kai situacija yra TOKIA bloga, jokie neesminiai pertvarkymai nepadės, o esminių vadovybė negalės padaryti, nes, kaip jau matėm, neturi supratimo, kad paštas yra paslaugų teikėjas klientams. O esminiai persitvarkymai turi prasidėti nuo masinio viršutinių, vidurinių bei žemesniųjų grandžių vadovų atleidimo, remiantis jų požiūriu į klientų aptarnavimą bei įmonės veiklą. Ir pirmas žingsnis - tai pripažinti, kad situacija yra ne šiaip "galėtų būti geriau", o TRAGIŠKA.
Jei visgi kažkam įdomu, kaip daromi pirmieji praktiniai žingsniai - tokiais atvejais prieš valymą daroma visų lygių vadovų bei darbuotojų apklausa, pasiremiant kokiu nors nerišliu pretekstu, o į apklausą tarp kitų klausimų įdedamas vienas kitas esminis, pvz., toks: "jei klientas atėjo ir pradėjo ant jūsų rėkti, ką reikia daryti - iškviesti apsaugą ar įteikti klientui suvenyrinę dovanėlę?". Visus vadovus, kurie atsako, kad reikia iškviesti apsaugą, tiesiog atleisti, nesigilinant. Į atleistųjų vietas galima sodinti pirmus pasitaikiusius darbuotojus, kurie į klausimą atsakė teisingai.
Prieš kažkiek metų panašų valymą, beje, darė Lietuvos Telekomas. Rezultatas - kokybės šuolis toks, kad sunku net patikėti - iš biurokratinės skylės Telekomas pavirto į daugmaž darbingą komercinę įmonę (žinau apie tai, kaip jie šitai darė, nes teko truputį dirbti su jais). Ir tik po tokio masinio valymo jiems jau gavosi kažką keisti veikloje - iki tol viskas paskęsdavo nomenklatūrininkų liūne.
----
Beje, dabar jau neabejodamas galiu pasakyti, kad tasai žmogelis, kuris temoje apie FilOp pradėjo varyti - tikrai iš Lietuvos pašto
