Va, padariau iliustraciją
Keli pastebėjimai, susiję su spaudos būdų specifika:
1. Iškiliaspaudė - tai spauda, kur spaudos forma (klišė) yra iškila, o ne piešinys iškilas. Iškilas piešinys - tai giliaspaudė, o jei tiksliau - metalografija. Būkite atidūs, nes šiuos terminus kartais sugeba painioti netgi spaustuvių darbuotojai, jau nekalbant apie šiaip besidominčius.
2. Iškilas piešinys būdingas ir šilkografijai, kuri, visgi, pašto ženklams spausdinti praktiškai nėra vartojama (o gal ir iš principo niekad nebuvo vartojama). Visgi, šilkografijos atveju, skirtingai nuo metalografijos, piešinys būna labai grubus, be smulkučių detalių.
3. Vėlgi, nepainiokime iškilo ženklo piešiniu su reljefiškai įspaustu popieriumi (tokie įspaudai, pvz., yra kai kuriuose Bajerio (Bayern) pašto ženkluose).
4. Iškiliaspaudės atveju popierius irgi būna iškilęs, tačiau kitoje pašto ženklo pusėje (kaip ir veidrodinis reljefinis atspaudas).
5. Lygiaspaudės (plokščiaspaudės) bei iškiliaspaudės atvejais panaudojamas toks plonas sluoksnis dažų, kad jų tamsumo tiesiog neįmanoma varijuoti - todėl bet koks toninis piešinys būna sudarytas iš maksimaliai tamsių piešinio elementų.
6. Giliaspaudė, skirtingai nuo kitų spaudos būdų, leidžia varijuoti ant popieriaus užspaudžiamų dažų gylį ir netgi dar daugiau - su viena kliše vienu metu spausdinti keliomis spalvomis, gaunant tolygius perėjimus. Šis spaudos būdas yra tiesiog nepakartojamas, kai reikia gauti itin gražias, meniškas reprodukcijas ir nesunkiai atpažįstamas - piešinys turi tolygius perėjimus, o skirtingo tamsumo elemementai neįžiūrimi net su stipriausiais padidinimo stiklais.
7. Metalografija yra visai kitokia giliaspaudės atmaina, naujesni metalografiniu būdu spausdinti ženklai vienareikšmiškai atpažįstami pagal išvaizdą (o esant kraštutinei būtinybei - tai ir pagal apčiuopiamą piešinio reljefą).
8. Spausdinant metalografija, kitoje ženklo pusėje neretai irgi gaunamas popieriuje įspaustas veidrodinis atvaizdas, kaip ir iškiliaspaudės atveju. Tik metalografijos atveju jis būna įdubęs ir susidaro ne tiek dėl mechaninio poveikio popieriui, kiek dėl dažų, kurie džiūdami sutraukia popierių.
9. Rastriniai piešiniai būdingi ofsetui (lygiaspaudė) bei iškiliaspaudei, tačiau mažiau būdingi giliaspaudei (nors irgi pasitaiko) ir visiškai nebūdingi metalografijai. Iškiliaspaudės atveju rastro elementai (kvadračiukai) būna gan stambūs, ofseto atveju - kartais vos įžiūrimi net per stiprią lupą. Giliaspaudės atveju rastro elementai būna ne tik skirtingo dydžio, bet ir skirtingo šviesumo bei tamsumo.
10. Grafiniai (iš ištisinių linijų, štrichų ir pan.) piešiniai būdingiausi litografijai (lygiaspaudė) bei metalografijai. Ofsetu taip dažniausiai nespausdinama dėl gamybinės specifikos (rastrą pagaminti paprasčiau), o iškiliaspaudės grafiniai elementai pakankamai brangūs, kad būtų menkai paplitę.