Na, pamačiau, kad taip pigiai, po kelis centus, galiu pasiimti tokią krūvą tarpukario, tai užėjo proto aptemimas, tai ir nusipirkau. Paskui irgi sau uždaviau klausimą, ką aš su jais veiksiu, ale nu kaip... Nu, kaip sako, bebrai suėdė smegenis

O dėl pirkio kainų tai prisiminiau kažkaip tokią bene dar Šolom-Aleichemo istoriją, kurią pabandysiu atpasakoti:
Kartą Moškė sutiko kažkokį rusų verslininką, kuris, išsikalbėjęs, pasakė, kad turi vagoną batų, tiesa, visi - kairiąjai kojai. Taigi, Moškė ėmė ir nupirko visą vagoną už 1 procentą kainos - ruselis tuo labai džiaugėsi, mat buvo jau praradęs viltį tuos batus kam nors parduoti. Paieškojęs pirkėjų, Moškė greit sužinojo, kad tuos kairiakojus batus visos invalidų parduotuvės jau seniai užsipirko 10 metų į priekį, o niekas kitas nei girdėt apie juos nenorėjo. Taigi, Moškė pasiūlė tuos batus Chaimui. Dvigubai brangiau. Chaimas, žinoma, pamąstė ir nupirko. Praėjus keliems mėnesiams, pas Moškę užsuko Mendelis, kuris pasiūlė batus jau už 20 procentų kainos. Moškė pamąstė ir nupirko. Tada jau pasiūlė Naimui, kuris, pasirodo, prieš porą mėnesių batus pirko už 12 procentų. Bet Naimas sutiko nusipirkti ir antrą kartą, jau už 25... Po kiek laiko Moškė vėl pirko batus, jau už pusę normalių porų kainos, o trečią kartą tie batai pas jį atkeliavo jau už du trečdalius kainos. Šį kartą juos pasiūlė visų didžiai gerbiamas Izaokas, kuris iš visokių sandėrių jau seniai sukaupęs ne vieną milijoną. Moškė nutarė atsisakyti:
- Klausyk, Ize, aš tave labai gerbiu, bet ar nematai, kad tuos batus jau laikas išmesti? Jie gi niekam netinkami?
- Tu ką, pakvaišai, - pasipiktino Izė, argi nesupranti, šitie batai į mūsų bendruomenę atkeliauja jau antrą kartą, pirmą buvo prieš 15 metų, tu dar po stalu tada roplinėjai. Aš tais laikais iš jų sau pasidariau visą savo kapitalą - pusę milijono, o dabar tie batai atkeliavo vėl - ir tai yra puikiausia proga praturtėti. Tu pats pagalvok, mes perkam, parduodam, perkam, parduodam, pinigai sukasi, batų kaina vis kyla, kokia apyvarta, koks pelnas!

----

Istorijos moralas yra toks: iš tikrųjų, kad ir niekam nereikalingas produktas, turintis netgi neadekvačą kainą, gali padaryti turtingais daugelį prekeivių vien apyvartos dėka - anksčiau ar vėliau jį visvien kas nors nusipirks ir, kas įdomiausia, dėl nuolatinių perpardavimų ir, rezultate, daugybės žmonių prašomos vis didesnės kainos potencialiems pirkėjams susidarys įspūdis, kad yra realus kainos kilimas, kad tasai produktas yra vertingas ir brangus, kad jį apsimoka pirkti. Taigi, nors iš pirmo žvilgsnio istorija lyg ir absurdiška, joje slypi gili ekonominė prasmė.

Pirkio prekeiviai, sakyčiau, yra gan įklimpę į kairiųjų batų košę, tik patys nevisai gal tai ir supranta - galime atkreipti dėmesį, kad nemaža dalimi jie perka tuos ženklus vieni iš kitų: vos tik atsiranda kažkas, kas pasiūlo ženklus už REALIĄ kainą, jie išsyk nuperkami, dar daugiau - už juos netgi permoka Įdomumas tame, kad dėl tokios veiklos rinkoje ilgainiui susidaro netgi tam tikras deficitas, o pirkio spekuliantų kainomis ima remtis ir tie, kas anksčiau galvojo realistiškai - neretai tiesiog nėra daugiau iš ko nusipirkti. Taigi, einant laikui, visi ima galvoti, kad ženklai verti dvigubai ar net keturgubai daugiau, nei kataloginė jų vertė, nors įprastais atvejais aukcionuose kataloginė vertė niekad nebūna pasiekiama.

Sveiki, filatelistai;)

Na galbūt ši tema nėra pati tinkamiausia prisistatymui, tačiau labiau tinkamesnių šiame forume nesuradau.

Taigi, kaip ir dauguma, vaikystėje pradėjau rinkti pašto ženklus. Aišku, kad tie ženklai tai buvo antspauduoti CCCP (nes švariems neužtekdavo pinigėlių įsigyti) bei labai gražūs (ir mano supratimu, daug geresni už CCCP) Vietnamo, Mongolijos, Laoso, Kambodžos ir kt. gyvūnėliai, lėktuvai bei sportas. Ties pirmaisiais įsigytais 1991 m.nepriklausomos Lietuvos ženklais šis pomėgis ir baigėsi...

Apie 2007 m. pašto ženklais susidomėjau vėl. Dabar peržvelgęs savo tais laikais surinktus ženklus bei daugiau pasidomėjęs filatelija, supratau, kad iš surinktųjų ženklų milijono uždirbti nepavyks Nors ir pridariau daug grubių klaidų (ženklų išplėšymas iš blokų, pinceto nenaudojimas ir pan.), tačiau vistiek su jais yra susijusių atsiminimų, todėl pasisaugosiu juos:)

Kol dar trūksta žinių apie filateliją (nors perskaičius apie 70-80 proc. šio forumo, sužinojau begalę naujų dalykų), renku švarius Lietuvos pašto ženklus nuo 1990 iki šių dienų, kadangi falsifikatų tarp šio laikotarpio ženklų, kiek žinau, nėra.

Kadangi šių ženklų surinkti daug nebeliko (esu surinkęs iki 2007), todėl kitas mano tikslas tai švarūs CCCP ženklai bei tarpukario Lietuva. Kiek skaičiau forumą, šiuos ženklus renka nemažai kolegų. Manau, kad šis forumas padės man tobulėti bei susirasti bendraminčių. Ateityje, įgijęs daugiau žinių ir patirties, tikiuosi būti naudingu ir kitiems forumo lankytojams:)

Sveikas Giedriuz,

Malonu, kad prisijungei prie sio forumo. Su tuo ir sveikinu. Manau, kad cia rasi nemazai kolegu norinciu pasidalinti savo ziniomis ir paskatinti pati toliau ir giliau dometis filatelija. Yra nemazai senu temu ir geru diskusiju, kurias verta pastudijuoti, taciau nesidrovek ir klausk jei kas neaisku ar kai kasdieninis gyvenimas tampa nuobodus

",,, renku švarius Lietuvos pašto ženklus nuo 1990 iki šių dienų, kadangi falsifikatų tarp šio laikotarpio ženklų, kiek žinau, nėra."

Nebūk, Giedriuz, toks optimistas, visada žiūrėk į ženklus atsargiau. 1990 metų "Angelų" falsifikatų yra gyvas galas, tiesa - daugiausia kopijavimo aparatais padaryti. O ant vokų per 20 metų tiek visko priantspauduota, kad ir mes, filatelistai su šiokia tokia patirtim, ne visada iš karto galus atrenkame. O kai kurie dabar apyvartoje esančių Lietuvos ženklų falsifikatai pagaminti rimtoje spaustuvėje dar laukia tyrinėtojų dėmesio. Tad pirmyn į paieškas ir studijas, rink kolekciją ir kelk savo, kaip filatelisto, kvalifikaciją.

Tarpukario Lietuva - irgi įdomu, o gilintis į SSRS ženklus niekam nerekomenduočiau. Ten begalė pakartotinų spausdinimų (ne po du kaip Solovjovas rašo), beprotiškai sukeltos atmainų kainos, daug dalykų buvo išspausdinta tik užsienio pirkėjams, ir t.t., ir panašiai.

Ačiū, tpack ir Ričardai, už patarimus:)

Na o dėl angelų tai teko pirkyje matyti, jog kai kurie pardavėjai parduoda begalę šitų ženklų su įvairiomis klaidomis...Beje, ir už nemažą kainą. Nežinau šių ženklų leidimo į apyvartą peripetijų, tačiau tiek daug šių ženklų klaidų kelia įtarimą, jog galbūt kai kas yra prikišęs nagus prie "klaidų" atsiradimo. O atsiradus tiek "klaidų", be abejonės kyla ir tokių ženklų kainos. Na čia šiaip pamąstymas, nes kaip minėjau, mano žinios kol kas ne enciklopedinės:)

Šiaip aš ženklus perku iš pašto ženklų leidybos skyriaus (užsisakau per http://www.post.lt), tai nemanau, kad jie prekiautų falsifikatais...Nebent ten įsidarbino A. Sruogos giminaitis

Berašant iškilo klausimas - Kam padirbinėti iš esmės nebrangius ir pakankamai dideliais tiražais išleistus 1990-2010 m. Lietuvos pašto ženklus? Mano supratimu, finansinės naudos iš to ne kažin kiek... Galbūt kas nors galėtų apie tai papasakot? Būčiau dėkingas;)

Dėl CCCP neturiu iliuzijų, kad surinksiu viską su atmainomis, klaidomis ir t.t. Bet, kaip sakoma, neišbandęs, nesužinosi...

"Berašant iškilo klausimas - Kam padirbinėti iš esmės nebrangius ir pakankamai dideliais tiražais išleistus 1990-2010 m. Lietuvos pašto ženklus? Mano supratimu, finansinės naudos iš to ne kažin kiek..."

Dėl finansinės naudos - pabandyk paskaičiuoti. Sakysim, susitark neoficialiai kad "Spindulys" pačiam slapta išspausdintų 1000 lapų "Paminklų viršūnių" po 1,30 Lt. Lape - 200 ženklų (du pardavimui skirti lapai po 100). Taigi, turi 200000 ženklų už 260000 Litų. Dalį to kiekio įsiūlai už 50 % kainos kelioms firmoms, užsiimančiomis siuntų pristatymų - jos suklijuos ženklus ant siuntų ir atiduos valstybiniam paštui, tai kur kas naudingiau nei pačioms dirbti. Dalį likusio kiekio įsiūlai už 50 % kainos vienam apskrities pašto viršininkui - jis tuos ženklus išdalins apskrities paštų darbuotojams, kam už nominalinę kainą, kam už 96 % nominalo, tai jau jo biznis. Panašiai iškiši ir visą kiekį. Tad pats surinksi 130000 litų. Tos sumos pakaks ir su "Spindulio" sukčiais atsiskaityti, ir dar pačiam nemažai atliks. O jeigu pačiam atspausdins ne tik "Paminklų viršūnes", bet ir dar keletą kitų ženklų, "Vytauto Didžiojo karo muziejų" po 3 Lt. pavyzdžiui, ir ne po 1000 lapų, o po daugiau (ko čia terliotis su tokiais mažais kiekiais, jei dirbti - tai dirbti, kad tik specialaus, klijais padengto popieriaus būtų!) tai finansinė nauda tikrai neatrodys maža. Kai prireiks, tai ir pačiam iškeltą bylą su visais faktais iš pareigūnų išsipirkti galėsi ir toliau turtingai gyvensi. Tad nenuostabu, kad valstybinis paštas skursta nemokamai dirbdamas, o ant vokų randam tokių ženklų atmainų, kurių leidybos centras "Pašto ženklas" niekad nematė ir niekad į apyvartą neišleido.

Geras daiktas ta metalografija

"Spindulys" viską ofsetu spausdino, visus vokus ir ženklus, metalografijos neturėjo. Na, tik perspausdinimus 1993 metų iškiliaja spauda darė, iš pradžių nuo polimerinių formų pradėjo spausdinti, vėliau nuo cinko formų baigė.