Gal kažkam bus įdomu apie brangiausius ir šiaip svarbiausius pašto ženklus. Taigi, tiesiog įdėsiu vieną kitą paveiksliuką ir aprašymą.

Pradėsiu nuo pirmųjų ženklų - juodųjų penių (penny black).

Šie ženklai buvo pirmieji pasaulyje. Nominalas - vienas pensas (aka penis). Išleidimo metai - 1840. Ženklų išleista labai daug, tačiau dėl savo išskirtinumo (patys pirmieji ženklai pasaulyje), jie yra brangesni už analogiškais mastais paplitusius vėlesnius ženklus. Aukcionuose vienas naudotas juodasis penis kainuoja iki 200 dolerių, palyginimui, naudotas raudonasis penis, panašiais kiekiais išleistas vos vieneriais metais vėliau, kainuoja maždaug 3 dolerius.

Jau pirmaisiais pašto ženklų naudojimo metais Didžiosios Britanijos paštas susidūrė su problema: žmonės nuplaudavo nuo juodų pašto ženklų raudono antspaudo dažus ir ženklus panaudodavo pakartotinai. Taigi, buvo nuspręsta, kad ženklai turi būti raudoni, o antspaudai - juodi. Šitaip atsirado raudonieji peniai (penny red). Pirmieji raudonieji peniai buvo spausdinami tomis pačiomis klišėmis, kaip ir iki tol buvę juodieji. Nuo 1871 ženklai buvo gaminami ir perforuoti.

Tre Skilling Banco yellow

Brangiausio pašto ženklo titulas priklauso Švedijos su klaida išleistam pašto ženklui už kurį nežinomas pirkėjas, sumokėjo net 2.3 mln. $. Klaida tame, kad jis paprastai buvo išpausdinamas žalias, bet čia yra geltonai orandžinis. Nežinia kiek tokių variantų buvo išspauzdina, bet teigiama, kad pasaulyje dabar toks yra išlikęs vienintelis, matomas nuotraukoje:

"Jenny"

Žinoma kaip vienetas atrodo brangiausias yra tas pašto ženklas apie kurį rašiau anksčiau. Bet štai už šį kvartbloką 1998 metais viename aukcione buvo paklota 2.7 mln $ (įskaitant mokesčius 2.97 mln $):



Klaidą turbūt matote visi? 1-ojo pasaulinio karo laikų lėktuvas Curtiss JN-4 (arba tiesiog “Jenny”) daro Jurgio Kairio triukus . Kiek žinoma tokių su klaida išspausdintų Jenny buvo 700. Aišku kvartblokas dabar yra ypač didelė retenybė. Už paskutinį parduotą tokį atskirą pašto ženklą buvo sumokėta kiek daugiau nei pusė milijono dolerių.

1847 išleisti Mauricijaus pašto ženklai irgi yra vieni iš rečiausių bei brangiausių. Mauricijus - tai pirmoji Britanijos kolonija, išleidusi savo pašto ženklus. Du pašto ženklai buvo išleisti vietinėms reikmėms, panaudoti, siunčiant pakvietimus į gubernatoriaus rengiamus pokylius.

Abu ženklai išleisti nedideliu, 1500 tiražu, vadinami pagal spalvą: rožinis (arba raudonasis) Mauricijus ir žydrasis (arba mėlynasis) Mauricijus (Blue Penny Red Penny).

Ženklai tapo labai retais ir dėl mažyčio tiražo, ir dėl to, kad buvo išleisti anksčiau, nei paplito kolekcionavimas, jie buvo vieni pirmųjų ne Anglijoje išleistų ženklų, galų gale, jie ir šiaip išskirtiniai: abiejuose yra loginė klaida: vietoje "Post paid" parašyta "Post office".

Legenda byloja, kad formas spausdinimui graviravo labai senas ir užmaršus graveris, kuris tiesiog užmiršo, kad ant pašto ženklų turi būti parašyta "Post paid" (Siuntimas apmokėtas). Eidamas namo, jis pamatė pašto iškabą ir atsiminė, kad turėjo dar parašyti kažkokį užrašą ir jam prisiminė, kad tai turėtų būti "Post office". Toks klaidingas užrašas ir atsidūrė ant pašto ženklų. Vėlesni Mauricijaus pašto ženklai jau turi korektišką užrašą - "Post paid".

Bazelio balandžiai - tai vieni iš žymiausių klasikinio laikotarpio ženklų. Išleisti Šveicarijos Bazelio kantone, skirti vietinėms pašto reikmėms. Bazelio balandžiai buvo spausdinti net trimis spalvomis, kai tam laikui būdavo įprasti vienspalviai ženklai. Negana to, dar ir popierius būdavo įspaudžiamas, kad balandžiai atrodytų iškilūs.

1845 metais išleisti ženklai buvo išimti iš apyvartos 1854 metais. Per tą laiką buvo atspausdinta maždaug 40 tūkstančių šių ženklų.

Va dar vienas įdomus ženklas, garsi brangenybė, panaši į tas, apie kurias jau rašė gerb. Drs - Raudonasis Merkurijus.

Šis pašto ženklas buvo išleistas Austrijoje, laikraščiams siųsti. Išties, ten buvo netgi visa serija panašių ženklų - mėlynasis Merkurijus (6/10 kreicerio dalys), skirtas vienam laikraščiui nugabenti, geltonasis Merkurijus (6 kreiceriai), skirtas 10 laikraščių siuntai bei rožinis Merkurijus (30 kreicerių), skirtas 50 laikraščių siuntai. Visi šie ženklai buvo išleisti 1851 metais. Keleriais metais vėliau buvo išleista rožinio Merkurijaus atmaina, pasižymėjusi ryšiai raudona spalva, neturinčia jokio purpurinio atspalvio - raudonasis Merkurijus. Kažkodėl ši atmaina, nors ir labai nežymiai tesiskirianti nuo rožinio Merkurijaus, buvo prilyginta geltonąjam, kainuojančiam 6 kreicerius. Labai greitai ši atmaina dingo iš apyvartos, vietoje jos pasirodė keli kiti raudonų atspalvių ženklai, o raudonasis Merkurijus tapo sunkiai įkainojama retenybe.

Paskutiniuose aukcionuose, kuriuose buvo pardavinėjami šie ženklai, už juos sumokėdavo maždaug 40 tūkstančių dolerių. Dar viena ypatybė - antspauduotų raudonųjų Merkurijų yra keleriopai mažiau, nei neantspauduotų, mat antspaudus ant laikraščių siuntų dėti buvo neįprasta. Taigi, antspauduotas raudonasis Merkurijus kainuoja kokiu dešimtadaliu brangiau.

Zürich 4 bei Zürich 6 - tai pirmieji kontinentinės Europos pašto ženklai, išleisti 1843 Kovo mėnesį. Šių ženklų dėka Šveicarija tapo antrąja pasaulyje valstybe po Didžiosios Britanijos, išleidusia savo pašto ženklus. Du pašto ženklai išleisti Ciuricho kantone, Šveicarijoje, buvo skirti vietinėms siuntoms. Abu ženklai buvo išleisti gan nemažais tiražais, todėl nėra kosminio mąsto retenybės, tačiau kainuoja nemažai - nuo kelių iki kelių dešimčių tūkstančių eurų, priklausomai nuo būklės ir atmainos.

Abu ženklai labai panašūs, skiriasi tik nominalo skaičiumi. Jokių kitų pašto ženklų, išskyrus šiuos du, Ciuricho kantonas daugiau neišleido. Ženklai buvo gan aktyviai naudojami iki 1850 metų, kai Šveicarija įkūrė vieningą pašto sistemą. Galutinai išimti iš apyvartos buvo 1854 metais. Per naudojimo laikotarpį yra atsiradę dešimtys skirtingų Zürich 4 bei Zürich 6 atmainų, besiskiriančių smulkiomis piešinio detalėmis.