Britų Gviana - tai Pietų Amerikoje buvusi Anglijos kolonija (dabar - tiesiog Gviana), savo pašto ženklus išleidusi 1856. Ženklus numatyta buvo atspausdinti Didžiojoje Britanijoje, tačiau laukta siunta neatvyko, todėl vietinio pašto vadovas E. Daltonas nutarė atspausdinti tris skirtingus vietinius ženklus skubos tvarka. Išleisti buvo trys skirtingi ženklai - raudoni 1 bei 4 centų ir mėlynas 4 centų. Spasudinama buvo juodais dažais ant spalvoto popieriaus. Spaustuvininkai, norėdami "kaip geriau", pakeitė piešinio dizainą, todėl pašto ženklai tapo primityvesniais, lengviau padirbamais. Pašto skyrių administratoriams buvo įsakyta pasirašinėti ant ženklų, kad jie taptų bent kiek sunkiau padirbamais. Keli skirtingi ženklai buvo naudoti labai trumpai, o paskui - išimti iš apyvartos ir sunaikinti.

Vienintelį išlikusį 1 cento purpurinės spalvos ženklą visai netyčia atrado kažkoks 12-ametis anglų mokinukas palėpėje, priklijuotą prie seno laikraščio (būtent laikraščiams siųsti šie ženklai ir buvo naudojami). Mokinukas surastą pašto ženklą kažkokiam filatelistui pardavė už kelis šilingus - tais laikais daugumai ženklų šitai buvo nemaža kaina. Ženklą nupirkęs filatelistas perpardavė ženklą už 750 dolerių žymiausiam to meto filatelistui Philippe la Rénotière von Ferrary - pastarasis už ženklą sumokėjo rekordinę tiems laikams sumą - 750 dolerių. Pirmo pasaulinio karo išvakarėse pašto ženklas buvo perkaltas į parodą, vykusią Berlyne. Po Vokietijos pralaimėjimo I-ąjame pasauliniame kare, prancūzai visą Ferrary kolekciją konfiskavo reparacijoms ir ženklus pardavė aukcionuose. Už Britų Gvianą buvo sumokėta rekordinė visų laikų suma - Arthur Hind nusipirko ženklą maždaug už 36 tūkstančius dolerių, aplenkdamas netgi kelis ženklo norėjusius karalius.

Kai Arthur Hind mirė, jo našlė išpardavė kolekciją. Britų Gviana buvo parduota už 40 tūkstančių dolerių kažkokiam turtingam inžinieriui, kuris po kelių metų, 1970, ją pardavė už 280 tūkstančių dolerių grupei Pensilvanijos investuotojų. Šie vos ne dešimtmetį ženklą reklamavo, vežiodami po visą pasaulį ir rengdami parodas. Tokia investicija pasiteisino - 1980-ais metais Britų Gvianą nusipirko kažkoks anonimas, paklojęs net 935 tūkstančius dolerių. Apie anonimą buvo pranešta tik tiek, kad "Jis gyvena netoli Misisipės".

Tik praėjus keliolikai metų paaiškėjo, kas yra pirkėjas - pasirodė, kad tai John Eleuthère du Pont, vienos iš turtingiausių JAV šeimų narys, pagarsėjęs ornitologas bei imtynininkų finansuotojas. Gal ir dabar niekas nežinotų, kas tas Britų Gvianos sąvininkas, tačiau J. E. du Pont 1996 apsirgo paranoidine schizofrenija ir, įtardamas kažkokiu sąmokslu, nušovė vieną iš olimpinių čempionų, kurį finansavo. Šiuo metu pašto ženklas saugomas vieno iš bankų seife, jis sugrįš sąvininkui, kai šis atsėdės 30 metų kalėjime (2026) arba, jei J. E. du Pont mirs anksčiau, atiteks jo paveldėtojams.

Paskutinį kartą parduotas 1980-ais už 935 tūkst. dolerių, Britų Gvianos ženklas savo kaina aplenkė 1984-ais už 977 tūkst Šveicarijos frankų (kokius pusę milijono tuometinių dolerių) parduotą Tre Skilling Banco geltonąjį, taigi, tikėtina, kad Britų Gviana ir dabar yra brangiausias ženklas pasaulyje - tiesiog apie jos kainą galima tik spėlioti.

Keletą kartų buvo pasirodę pranešimai apie naujai atrastas Britų Gvianas, istorijos būdavo panašios - tai ženklą palėpėje atranda koks mokinukas, tai koks filatelistas... Viena pirmų istorijų buvo apie 1920-1930, kai į viešumą išlindo, kad už nežinomą sumą Arthur Hind įsigijo dar vieną raudoną Britų Gvianą. Sklandė gandai, kad ženklą jis sunaikino, siekdamas padidinti rečiausio pasaulyje ženklo vertę, tačiau tiesos niekas nesužinojo iki šiol.

Paskutinė istorija buvo prieš kelioliką metų, kai paaiškėjo, kad eilinė naujai atrasta 1 cento Britų Gviana - tai tiesiog "pagerintas" 4 centų Britų Gvianos ženklas.

Nors pastarasis aprašytas ženklas ilgą laiką buvo laikomas brangiausiu, vis tik kol kas brangiausias oficialiai išlieka Tre Skilling Banco geltonai/orandžinis, nes jis po 1984m. dar kartą parduotas buvo 1996m. už jau minėtus 2.3mln. $, jis išlikęs taip pat tik vienas. Šiaip neoficialiai, manau, sunku pasakyti tiksliau net neįmanoma nustatyti tokių super retų ženklų vertės. Ją nustato tik išprotėję milijonieriai kolekcionieriai ir niekas nežino kiek jie pasiryžę bus pakloti už vieną ar kitą ženklą. Nesistebėčiau, kad jei buvo tractor aprašyto ženklo ir antras vienetas, jog jį sunaikino, nes likęs vienas ženklas bus ko gero ženkliai vertingesnis nei likę du tokie pat ženklai kartu. Ironiška, bet taip yra. Nors šie, tiek Švedų, tiek Britų Gvianos, ženklai drąsiai patenka į pasaulio brangiausių pašto ženklų penketuką, kaip ir tractor aprašytas Mauricijaus 1984-ųjų, dviejų pencų ženklas (2 tokie buvo parduoti už 3.8 mln.$ 93-iaisiais).

Kalbant apie Tre Skilling Banco geltonai/orandžinį jis atrodo netgi tapęs Jan Mårtenson detektyvinio romano herojumi .

Aha, tikra vertė tokiems ženklams išties nenusakoma. Labai gali būti, kad tas pats Tre Skiling Banco dabar kainuotų net ir kokius 5 milijonus - visgi, praėjo net 10 metų nuo paskutinio pardavimo. O dėl išprotėjusių milijonierių - irgi tiesa: tas pats du Pont, išprotėjęs žudikas, gali būti, kad buvo bepročiu jau tada, kai tą ženklą pirko... Tik beprotybė dar neatrodė pavojinga - ką ten tie pašto ženklai

Šiaip juos lygint kažkaip kitaip kaip tik oficialiomis pirkimo kainomis neįmanoma. Sakyčiau kuo dažniau toks retas ženklas bus parduodamas tuo jo vertė greičiau kils. Aišku jei ne kasdien perpardavinėjamas būtų, o laiktarpyje proto ribose. O šiaip gal dar kur dūla, ar paskendę asmeninėse kolekciojose dar koks 100 įvairių savo istorija dar vertingesnių už šį penketuką ženklų, bet kol jie neatrast ir oficialiai nepirkti nieko negalim apie jų vertę pasakyti. Kažkada mačiau per LTV rodė apie filateliją, tai pasakojo kad ir kažkokio Lietuviško ženklo lakštą dar nematytą buvo aptikę filatelistai pas vieną senuką, bet jis smarkiai apgadintas buvo. Nustatė, kad ne kokie falsifikatai, bet kartu pasakė, kad ir jų vertės nelabai įmanoma pasakyti ir šiaip kadangi smarkiai sugadinta nelabai kaip gali vertinti.

Saksonijos trejetas (jei tiksliau - Raudonasis Saksonijos trejetas, Saxonia, three Pfennig red) - tai žymiausias ir, ko gero, brangiausias vokiškas pašto ženklas. Išleistas Saksonijos karalystėje, 1850, ženklas buvo skirtas laikraščių siuntoms. Nors ženklo tiražas buvo labai nemažas - apie 500 tūkstančių, Saksonijos trejetų išliko labai nedaug: jie būdavo klijuojami ant laikraščių ar žurnalų paketų šono taip, kad atplėšiant paketą, būdavo suplėšomas ir pašto ženklas. Šuio metu vienas geros būklės Saksonijos trejetas gali kainuoti nuo 4 iki 20 tūkstančių dolerių.

Eh norėčiau ir aš kokį iš tokių turėti savo kolekciojoj Ypač jei nevertinsim pinigais norėčiau Black penny arba Jenny. Gal kas nors e-bejui dalyvaujat ir kada eitų susitart, kad jei ką nors pirksit nupirkti nors tą red penny, apie kurį tractor pasakojo, tas dar nors ne toks brangus, nors vistiek vienas iš įdomesnių.

Aha, aš irgi norėčiau vieno tokių Kad ir red penny - tie, kiek mačiau, įperkami ir po pusę bakso kartais. Tiesiog įdomu turėti tokių ženklų jau vien todėl, kad jie turi ypatingą istoriją Nors ir šiaip - kažkokiu įdomiu šarmu pasižymi ir lietuviški baltukai, matę kovas už nepriklausomybę bei kiti ženklai... Kažkoks labai įdomus ir savotiškas istorijos atspindys...

Aha baltukai įdomūs, o red pennių reik pamedžioti, ale pirkyje užsisakyk tokio, kad kas parduotų tai užsiprašys kaip už Tre Skilling Banco Arba rimtai kalbant, kas deja skamba kaip juokai, kaip už black penny O šiaip žiūriu ir tas black penny e-bejui įperkamas, nors savo ne pinigine verte, bet istorija net ir įdomesnis už tuos milijoninius.