FilOp - tai menininkų filatelistų organizacija, protestuojanti prieš nesąmoningą Lietuvos pašto ženklų leidybą. Organizacijos įkūrėjai - dailininkai Antanas Šakalys bei Gediminas Karpavičius. Pagrindinė FilOp kritika Lietuvos paštui - ženkluose nepaminimi svarbūs istoriniai įvykiai, nusipelnę žmonės, dalis tematikos - atvirai populistinė, nevykdoma jokia meninė ženklų atranka, leidžiamų ženklų meninis atlikimas neįtikėtinai prastas, spaudos kokybė neatlaiko jokios kritikos, konkursuose laimi tik savi chaltūrščikai.

Taigi, FilOp ir siekia parodyti, kokie Lietuvos ženklai galėtų būti iš tikrųjų - leidžia ženklus, kurie meniniu lygiu, atlikimo meistriškumu tiesiog nesulyginamai lenkia daugumą Lietuvos pašto leidžiamų chaltūrų. Ženkluose taip pat paminimi ir žmonės bei įvykiai, kurios Lietuvos paštas nesąmoningai pamiršta.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad FilOp - smarkiai politizuota menininkų grupė, tačiau daugelis politinių kaltinimų Lietuvos paštui tikrai teisingi: vienas Kovo 11-osios blokas gedulingame rėmelyje, kitas - atliktas taip, kad tiesiog gėda pažiūrėti... Į tokią leidybą pažiūrėjus, kyla labai įdomių minčių... FilOp savo ženkluose parodo ir kitus dalykus - nepelnytai pašto užmirštus Lietuvos didvyrius (Loreta Asanavičiūtė, J. Žemaitis - Vytautas) ir mokslo bei kultūros veikėjus. Įdomus faktas: piramas pasaulyje raketinės technikos specialistas Kazimieras Simonavičius Lietuvos pašte buvo prisimintas tik po FilOp kreipimosi... Ir tokių atvejų - ne vienas.

Sklando kalbos, kad FilOp ženklus paslapčia renka visa Lietuvos pašto administracija, įskaitant ir aukščiausius vadovus, o daugelis pašto darbuotojų juos netgi klijuoja ant vokų, siųsdami laiškus. Ir dar sklinda nepatikimos kalbos, kad su FilOp ženklais laiškus galima siųsti taip pat patikimai, kaip ir su įprastiniais.

Truputis apie nuotraukas (atsiprašau, kad ne viskas matosi aiškiai, geriau nepavyko...):

Pirmi sovietiniai perspaudai buvo išleisti anksčiau, nei Lietuvos paštas susiprato leisti ženklus. Lietuvos pašto pozicija tuo metu buvo tokia, kad, atseit "čia nieks nepripažins vis vien Lietuvos, todėl negalime išleisti ženklų". FilOp išleido perspaudus ir tie perspaudai pašto reikmėms buvo naudojami gan aktyviai (esu kelis kartus matęs antspauduotus ant vokų), nors oficialusis Lietuvos paštas dabar tai neigia (tiksliau, apie tai tyli). Gan ilgai daugelis užsienio, ypač - buvusios SSRS filatelistų manė, kad tai pirmoji atkurtos Lietuvos pašto laida.

Truputį toliau esanti Joniškio laida priklauso lyg ir ne FilOp, tačiau buvo naudojama vietinėms reikmėms (Lietuvos, tiksliau - Joniškio rajono ribose), realių pašto persiuntimų su ja būta, nors antspauduoti ant vokų ir labai reti.

Va, dar pora straipsnių apie Filop:

Algimantas Zolubas, Mažieji ambasadoriai:
http://www3.vrk.lt/docs2/CUE2E8D9S3.PDF

Laikraštis "Varpas", Kuo turėtų rūpintis valstybė, imasi vienišiai pasišventėliai:
http://www3.lrs.lt/docs2/OXSQADFQ.PDF

FilOp savo ženkluose parodo ir kitus dalykus - nepelnytai pašto užmirštus Lietuvos didvyrius (Loreta Asanavičiūtė[...]

Čia gal kiek ir ne į temą, na bet tie sausio 13-osios "didvyriai" būkim atviri tiesiog buvo atsitiktinės aukos, va dėl to ir nemėgstu rašytinės istorijos kai kurių dalykų, kad mūsų vaikai ir anūkai greičiausiai iš jos susidarys nevisai teisingą vaizdą.

Nesinori man veltis į politines diskusijas šioje temoje, ale jei jau tenka...

Žuvę Sausio 13-ąją niekaip nebuvo atsitiktinės aukos, tai buvo žmonės, sąmoningai nuėję ginti laisvės ir sąmoningai supratę, kad jiems gali tekti beginkliais kristi po tankų vikšrais. Pavadinti tai atsitiktinėmis aukomis - tai tas pats, kas atsitiktinėmis aukomis pavadinti Žalgirio mūšyje žuvusius karius. Tokie žmonės tikrai verti didvyrio vardo.

Aš suprantu, kad praėjus daugeliui metų, dabartyje, keistai atrodo toks pasiryžimas, ypač, jei nebuvai tų įvykių liudininku, tačiau žmonių, pasiryžusių žūti šitaip, tuo metu buvo tūkstančiai, o gal net dešimtys tūkstančių. Labai paprastas suvokimas: sovietai tave nužudo beginklį ir todėl visiškai pralaimi moralinę kovą.

Gal kažkam šventvagiškai pasirodys mano palyginimas, bet daugelis lietuvių buvo labai panašūs į tuos pačius islamo savižudžius, tik savižudiškai sprogdino daug stipresnes, moralines bombas. Ir ką matome? Tai puikiausiai suveikė, dar daugiau, netgi tie patys rusai vėliau šitai bandė atkartoti savo kovoje už Jelciną ir prieš senosios santvarkos "pučistus"

Aš net neabejoju būtų tie kas žus žinoję, bent didžioji jų dauguma ten ir ėjus nebūtų. Būkim grubūs, bet teisingi ten nemažai buvo suėję ir tiesiog žioplių ėjusių pažiūrėti "renginį". Ir aš be abejo sutinku, kad pati sausio 13ta svarbi data Lietuvos istorijoj ir ją galima drąsiai vadinti kova už nepriklausomybę, bet tada didvyriai buvo visi, o ne keli žmonės kurie atsitiktinai žuvo ir dabar net gatves jų vardais vadina. Dėl to ir pašto ženkluose man nepatinka toks istorijos išgrąžinimas, man geriau atrodo tiesiog šis pašto leistas ženklas http://www.post.lt/katalogas/item_detai ... rent_id=88 čia pagrindas skirtas pačiam įvykiui, bet kartu ir pakankamai pagarbiai paminėti žuvusieji. O net kalbant apie Žalgirio mūšį dar kartą galima pamatyt, kad istorija yra ne tik faktų, bet ir pasakų mokslas. Mes dabar didžiuojamės ir mokinam vaikus didžiuotis protėvių barbarų skerdynėmis . Aukštinam karalius, kurie dėl titulo žudydavo savo gimines, brolius ir t.t. Ir apskritai nevaidinkim, kad tik lietuvius visi, visada puolė ir kad jie tik per amžius kovojo už laisvę. Be abejo aš nelyginu Sausio 13-osios su praeities barbarų mūšiais, nes šis įvykis tikrai vertas pagarbos.

Na, veik kiekvienas, žinantis, kad tikrai žus, stengtųsi to išvengti. Grįžtant prie mūšių - žinodamas, kad žūsi, juk pasistengtum dezertyruoti - vis šioks toks šansas likti gyvu :-/

Pasikartosiu - tie žmonės, kurie ten žuvo, jie žuvo ne atsitiktinai. Ir žioplių ten buvo ne dauguma, o jokio "renginio" ten nebuvo, žmonės ėjo labai sąmoningai. Apie tai, kad sovietai gali pulti ir žudyti žmones, visuomenė buvo labai gerai informuota ir, beje, po tų Sausio 13-osios įvykių žmonių, budinčių prie svarbiausių Lietuvos objektų ne tik nesumažėjo, bet gal net ir padaugėjo.

Kita vertus, visiskai sutinku, kad didvyriai buvo visi. Kaip ir mūšyje didvyriai būna visi. Tiesiog šiuo atveju keliolika žmonių savo gyvybes paaukojo tam, kad pasaulis pamatytų, jog sovietai - tai tiesiog taikių žmonių skerdikai. Dėl to šie žmonės ir verti atskiro paminėjimo.

Mūšiuose didvyriai retai kada kovoja, ten dažniausiai tik praplautasmegeniai sadistai būna ir jau tikrai nebūna kaip pasakose geriečių ir blogiečių. O kad skerdikai buvo ne tik sovietai, bet savo laiku ir lietuviai tai čia faktas. Bet tai retai minima. Čia kaltint reikia ne tautas turbūt dažniausiu atveju, o valdžią tik jiem karai būtini, gaila kad atsiranda tokių, kurie panaudojami kaip marijonetes tuose mūšiuose ir dar tuo didžiuojas. Įtariu Lietuva tiksliau sakant jos valdžia, nes mes dažnai valstybe vadinam tik valdžią, turėtų tokią galią kaip Rusija ar JAV būtų ne ką geresni kraugeriai už jas.

Šiaip tai kas blogai, kad dabar per tas istorijos faktų interpretacijas daug Lietuvos jaunimo nekenčia apskritai rusų, o jie kaip žmonės, manau, tikrai viena iš draugiškiausių tautų, valdžia kitas reikalas ji visur ko gero vienoda.

Tiesiog šiuo atveju keliolika žmonių savo gyvybes paaukojo tam, kad pasaulis pamatytų, jog sovietai - tai tiesiog taikių žmonių skerdikai.

Paaukojo, bet kaip ir sakiau paaukojo atsitiktinai, o ne tam kad kažkas kažką pamatytų ir jei neidealizuosim tai buvo lygiai tokie patys didvyriai kaip ir visi kiti likę. Nei daugiau, nei mažiau. Skirtumas tas, kad atsitiktinai žuvo. O kadangi kalbama čia apie filateliją, tai joje turėtų būti tik patys pačiausi įvykiai ir žmonės vaizduojami, dėl ko sausio 13-oji turėtų būti atspindima kaip bendras tautos didvyriškumo įvikis, o ne atskirų žmonių deja tragiški ir greičiausiai ne savo valia pasirinkti likimai. Tebūnie tie barbarų mūšiai kaip legendos būna gražios ir idealizuotos, jie gal ir nekalta propoganda išugdyti kažkokią bendrą tautos dvasią.

Šiaip galvoju, kad ne tik Lietuvos filatelijoj vaizduojama daugiau mažiau bet kas ir nėra įdomaus stiliaus kaip tas buvo seniau. Čia dabar visam pasaulį taip yra, ne tik filatelijoj bet ir numizmatikoj prigamina visokių spalvotų, su gražiais paveiksliukais ir panašių monetų kas nelabai tinka tokioms sritims ir panašėja į savotišką pornografiją.

Kalbant matematiškai tiksliai:

Buvo sudaryta aibė A, pagal rodiklį - pasiryžimą žūti dėl laisvės. Iš šios aibės žmonių buvo išrinktas poaibis B, pagal atsitiktinį rodiklį (tie, kurie pasimaišė po aktyvesnių tankų vikšrais, į kuriuos pataikė kulkos, etc.). Kadangi požymis - pasiryžimas žūti - priklauso aibei A, tai poaibis B išsiskiria ne žuvimu, o atsitiktiniu išrinkimu. T.y., sakydami tiksliai, mes negalime tarti, kad kažkas paaukojo savo gyvybes atsitiktinai, o galime tik tarti, kad paaukojo jas apgalvotai, tačiau buvo išrinkti iš daugelio atsitiktiniu būdu.

Panašus atvejis: loterijos laimėtojas - tai ne atsitiktinis loterijos žaidėjas, o atsitiktinis prizo gavėjas, loterijoje dalyvaujantis apgalvotai. Loterijos žaidėjai sudarytų aibę A, tuo tarpu laimėtojai - poaibį B. Atsitiktinis išrinkimo pobūdis neniveliuoja žaidimo intencijos, o tik skiria prizą laimėtojui.

Štai todėl ir manau, kad atskiro pagerbimo nusipelnytų kiekvienas žuvęs tų kruvinų įvykių dalyvis - jis laimėjo šį prizą (sorius už juodą humorą). Na, bet tiek to, pasilikim kiekvienas savo politinę nuomonę

O šiaip, politiniai motyvai filatelijai tikrai būdingi ir tai gal ir nėra blogai - pašto ženkluose išlieka istorija, tai, kas buvo svarbu tada, kai pašto ženklai buvo išleisti. Šitai yra viena iš įdomiausių temų.

Nukrypkime gal nuo politikos prie gyvenimo:

Ar kas nors bandėte naudoti Filop ženklus vietoje paprastų? O gal vertėtų pabandyti? Tokių ženklų panaudojimas realiems persiuntimams, kad ir, atseit, per klaidą, būtų labai įdomus. O gal kokia nors privati kurjerių kontora tokiais ženklais galėtų susidomėti?