Pagaliau mes turim Lietuvos Pašto atstovą arba tą virtuvę žinantį asmenį - sprendžiu apie tai iš frazės apie konkursus. Jei išties taip, labai vertinu tai, kad čia pasisakėte: daugelis įstaigų linkusios tiesiog ignoruoti bet kokią kritiką ir tik su patirtimi ateina supratimas, kad oponentai padeda tobulėti ir gerinti veiklą.
Taigi, pabandysiu atsakyti į iškeltus klausimus.
Visų pirma, pastebėkime tai, kad daugelyje iš išvardintų pašto ženklų yra padarytos elementarios ir baisios klaidos, kurias padarę netgi Čiurlionio mokyklos mokiniai rizikuotų tapti antramečiais. Taigi, manau, kad neverta diskutuoti apie tai, ar šie ženklai geri - daugelis iš jų tragiški: nebūtina tapti menininku, kad tai pastebėti - pačių ženklų išvaizda sako viską.
FilOp (Filatelinė Opozicija) neblogai demonstruoja, kokie galėtų būti pašto ženklai:
http://www.laikas.lt/forumas/viewtopic.php?t=1701
Taip pat neblogą palyginimą leidžia padaryti ir tarpukario Lietuvos ženklai bei geriausias tradicijas turinčių aplinkinių šalių leidyba. Galų gale, ir Lietuvoje yra išleista labai neblogai atliktų ženklų.
Visgi, bent jau man, dabar diskutuoti norėtųsi ne tiek apie išvaizdą, kiek apie tai, kaip būtų galima pagerinti situaciją, tuo pačiu ir staigiai padidinant pašto ženklų leidybos pelningumą. Tai būtų man ypač artima tema, nes kalbėčiau apie tai, ką išmanau
Pirmiausiai pastebėjimas - nors užsiminėme apie konkursus, galime išsyk tarti, kad konkursai šiuo atveju neatitinka esminių reikalavimų, praktiškai būdingų valstybiniams konkursasms - juose negali būti formaliųjų kriterijų (kainos, svorio, įsipareigojimų, etc.), todėl konkursas negali būti taikomas, kaip geriausio pasirinkimo metodas. Kitais žodžiais, apibrėžti kriterijai pašto ženklo konkursinėje atrankoje įmanomi tik du: kvalifikaciniai kriterijai dailininkų atrankai bei kvalifikaciniai kriterijai komisijos sudėčiai. T.y., nei vieno formalaus kriterijaus pačių ženklų vertinimui nėra. Akivaizdu, kad jei nesuveikia konkurse dalyvaujančių dailininkų atranka ar komisijos kvalifikacija, konkursas neatlieka savo tikslo.
Tuo atveju, jei nesuveikia dailininkų atranka, t.y., į konkursą ateina pernelyg mažai kokybiškų, gerai parengtų projektų, egzistuoja labai paprasti metodai, pagerinantys padėtį - viena vertus, galima išvis neišleisti ženklų, kaip neatitikusių konkurso meninių kriterijų, antra vertus, galima konkursų sumas didinti, trečia vertus, neretai galimi ir nekonkursiniai užsakymai (prisiminkim Tarpukario Lietuvos praktiką ar tai, kaip garsiausiems dailininkams ženklus užsako Prancūzijos paštas).
Kitu atveju, kai neatitinka komisijos sudėtis, kažką pakeisti jau yra sunkiau. Tačiau šiuo atveju labai padėtų suinteresuotumo didinimas, kuris čia gali būti net labai geras, tvarkingas, visapusiškai naudingas valstybei, įstatymiškai švarus ir šildantis leidėjus (tikrai ne keli tūkstantėliai)
Tai, tarp kitko, būtų labai įdomi tema, apie kurią labai mielai pakalbėčiau visai kitokiomis aplinkybėmis, neformalioje aplinkoje
Pats aš matau vieną dalyką: Lietuvos pašto ženklų leidėjai (įskaitant ir įmonę, ir personas) gali pasidaryti labai gerus pinigus iš kitaip organizuotos pašto ženklų leidybos, tam tereikia truputį pakeisti ženklų išleidimo tvarką, pagerinti pašto ženklų meninį lygį bei imtis kai kurių organizacinių priemonių, taikomų didelio pelningumo komercinėse įmonėse.