Filatelija (neišmanančių kartais vadinama "filatelistika" - tai reikštų filatelistų kolekcionavimą), atsirado Didžiojoje Britanijoje, o pirmas jos paminėjimas - labai kurioziškas: praėjus vos porai metų nuo pašto ženklų išleidimo, kažkokia panikė paskelbė laikraštyje skelbimą, kuriame prašė padėti jai išsidekoruoti kambarį - esą, ji jau surinko kelioliką tūkstančių pašto ženklų, kuriais apklijavo sienas, tačiau to užteko vos trečdaliui ploto... Greitai atsirado ir daugiau visokių rinkėjų, kurie pašto ženklus klijuodavo į sąsiuvinius, ant sienų, spintų ir t.t.. Toks hobis buvo pavadintas filatelija.
Praėjus dar keleriems metams pašto ženklais susidomėjo prancūzai, kurie į reikalą pažvelgė moksliškai: jie ėmė analizuoti pašto pervežimus, pašto ženklų kainų priklausomybes nuo laiško gabenimo nuotolio, svorio ir pan., pašto ženklų gamybos metodus, vokų antspaudavimą, laiško išsiuntimo vietos nustatymą pagal antspaudą ir t.t. ir t.t.. Štai toks moksliškas ir rimtas požiūris buvo pavadintas timbrologija.
Dar po kelių dešimtmečių, XIX a. pabaigoje, susidomėjimas pašto ženklais paplito po visą pasaulį ir filatelija buvo imta vadinti viskas, kas tik susiję su pašto ženklų rinkimu, tuo tarpu timbrologija šį dalyką iki šiol vadina tik prancūzai.
Tačiau išliko dvi pagrindinės rinkimo kryptys: moksliškoji - iš timbrologijos kilusi, analizuojanti visą pašto ženklų istoriją, antspaudus, pašto skyrių veikimą ir t.t. - ši kryptis kažkuo panaši į archeologiją bei kraštotyrą. Teminė - iš angliškos filatelijos kilusi, renka ženklus pagal temas, pvz., aviacija, laivai, gėlės, rašytojai, malūnai, sportas, etc...
Taigi, kokios temos pasaulyje populiariausios? "Moksliškos" temos yra kelios:
1. Visi viso pasaulio ženklai. Pakankamai pilnų pasaulinių kolekcijų yra vos keletas, bene didžiausią turi Britanijos paštas. Iki XXa. pradžios apypilnes kolekcijas dar galėdavo surinkti daugelis turtingų filatelistų, tačiau vėliau tai pasidarė beveik neįmanomu dalyku. Taip atsirado kita sritis - klasikiniai ženklai.
2. Klasikiniai ženklai - tai ženklai, išleisti iki 1870 metų. Iki to laiko pašto ženklus leido dar saikingas kiekis valstybių, todėl tokių ženklų tebūtų keli tūkstančiai. Pakankamai turtingas ir užsispyręs kolekcionierius gali surinkti beveik visus tokius ženklus, aišku, išskyrus retenybes, kurių išlikę mažiau, nei keli šimtai.
3. Valstybių ženklai. Tai visi vienos valstybės ženklai. Kai kurios šalys yra išleidusios po kelioliką tūkstančių pašto ženklų, tačiau dažniausiai kolekcionierius gali surinkti visus arba beveik visus savo šalies pašto ženklus ir jų atmainas.
Teminis pašto ženklų rinkimas nėra griežtai atskirtas nuo moksliško, tačiau jis laisvesnis ir įdomesnis. Dažniausiai išskiriamos kelios temos:
1. Valstybinis rinkimas - tai rinkimas visų pašto ženklų, kurie kaip nors susiję su tam tikra valstybe (aišku, neskaitant pačios tos valstybės išleistų). Iki nepriklausomybės atgavimo Lietuvoje tai buvo viena populiariausių temų, juolab, kad SSRS buvo išleidusi apie pusšimtį su Lietuva susijusių pašto ženklų. Nemažai pašto ženklų lietuviškomis temomis išleidusi yra Lenkija (tiesa, lenkai mano, kad tie ženklai yra apie Lenkiją). Norint tokiai temai priskirti pašto ženklą, pakanka, kad būtų bent menka užuomina į valstybę, pvz., lietuviškai temai tradiciškai priskiriami ženklai, skirti eskadrilei "Normandija-Nemunas", nors su Lietuva tai turi bendro tiek, kad ten, esą, kovojo į SSRS kariuomenę paimti nepriklausomos Lietuvos lakūnai.
2. Gamta - tai įvarios temos, kurių mėgėjai dažniausiai apsiriboja potemėmis, pvz., gyvūnais, augalais ar dar smulkiau, pvz., - paukščiais, gėlėmis, vorais, drugeliais, žuvimis ir pan.. Šios temos yra neišsenkančios ir labai įdomios, leidžiančios pažinti gyvąjį pasaulį.
3. Technika - tai kažkuo labai panašios, tačiau "vyriškesnės" temos - aviacija, laivai, automobiliai, kosmosas, traukiniai, raketos ir t.t..
4. Žmonės - įvairūs veikėjai. Dažniausiai pasirenkama siauresnė tema, pvz., kompozitoriai, rašytojai, karvedžiai, prezidentai, valdovai (beje, visuose be išimties Didžiosios Britanijos ženkluose vaizduojamas karalius ar karalienė, panaši situacija ir su jos kolonijomis, taigi, valdovų tema yra nepaprastai plati), mokslininkai, etc..
5. Menas - tai kompozitoriai ir paveikslai, dailininkai ir rašytojai, skulptūros ir raštai - viena iš įdomiausių bei plačiausių temų.
6. Architektūra - įvairūs statiniai, pvz., malūnai, tiltai, bažnyčios, keliai, etc..
7. Jūsų fantazija - kas jums įdomiausia?
* Ir dar viena, išskirtinė tema, apjungianti mokslišką ir teminį kolekcionavimą - tai pasaulinis (geografinis) rinkimas. Taip pašto ženklus renkantis filatelistas nori turėti bent po vieną ar kelis visų kada nors egzistavusių viso pasaulio valstybių ir teritorijų ženklus. Pageidautina - kiek įmanoma senesnius. Geriausia - jei visų šalių po pirmąjį išleistą pašto ženklą. Tais atvejais, kai valstybės tęstinumas buvo nutrūkęs, ieškoma pirmųjų kiekvieno laikotarpio ženklų. Pvz., su Lietuva susijusių ženklų taip reikėtų surinkti visai nemažai - : Nepriklausomos Lietuvos 1918, Klaipėdos krašto Antantėje (Memel arba Memelgebiet), Klaipėdos krašto Lietuvoje, Vokietijos okupacijos 1918 (Post ob. Ost), Vokietijos okupacijos 1941 (Ostland, naudoti ne tik Lietuvoje), Lenkijos okupuoto Vilniaus krašto (Litwa Srodkowa), sovietinės okupacijos (LTSR), Išsivadavimo nuo SSRS 1941, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo - taigi, iš viso bent 9 skirtingus ženklus (ir tai - neskaičiuojant kai kurių vietinių laidų).
